Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 25

Giedrius Tamaševičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Popiežius Pranciškus Kanadoje – atgailos ir susitaikinimo piligrimystė

Popiežius Pranciškus atvyksta į Kanadą. „Vatican News“ nuotrauka

Sekmadienį prasidėjęs ir net šešias dienas truksiantis popiežiaus Pranciškaus vizitas į Kanadą nėra pirmas apaštališkųjų kelionių istorijoje. Jonas Paulius II šioje šalyje lankėsi net tris kartus – 1984, 1987 ir 2002 metais. Šią Pranciškaus kelionę į Kanadą išskirtinę daro tai, kad popiežius ją pavadino atgailos piligrimyste.

Pasak „Vatican News“ vyriausiojo redaktoriaus Andrea Tornielli, šios kelionės pagrindinis tikslas nėra, kaip įprasta, susitikti su krašto katalikiškomis bendruomenėmis, bet artumo gestas vietinėms ir nuo amžių čia gyvenusioms tautoms, kurios nukentėjo nuo kolonialistinio požiūrio. Vienas iš kolonializmo blogių yra vietinių kultūrų naikinimas: Kanadoje tai vyko internatų mokyklose, kuriose buvo siekiama auklėti nuo šeimų atskirtus vietinius vaikus. Šias mokyklas įsteigė ir finansavo Kanados vyriausybė, tačiau jų administravimas buvo patikėtas įvairioms Bažnyčioms, tad ir katalikų religiniams ordinams. Dėl didelio mirtingumo dalis vaikų taip ir nebegrįžo į savo šeimas.

Internatuose tūkstančiai čiabuvių vaikų, atplėšti nuo savo šeimų ir gimtosios aplinkos, per prievartą buvo „mokomi civilizuoto ir krikščioniško gyvenimo“.  Iš gimtųjų vietų atgabentiems vaikams būdavo trumpai nukerpami plaukai, sudeginami jų tradiciniai drabužiai, draudžiama kalbėti gimtąja kalba. Yra žinoma, kad tokią prievartinę asimiliaciją patyrė beveik 150 000 vaikų, mažiausiai 4 100 iš jų mirė internatuose ir buvo palaidoti nežymėtose kapavietėse. Manoma, kad beveik pusė šių mokinių patyrė ir seksualinę prievartą.

Koks buvo šios nusikalstamos veiklos mastas, ėmė aiškėti prieš metus, kai šalia daugelio tokių buvusių internatų rastose nežymėtose kapavietėse buvo aptikti daugiau nei tūkstančio vaikų palaikai.

Atminimo ženklai prie atrastos čiabuvių vaikų kapavietės šalia Šv. Pranciškaus Ksavero misijos namų Kanadoje. Andre Pichette/EPA-EFE nuotrauka

Lopšys – kaip pažadas susitikti

Nors sveikatos būklė pastaruoju metu gerokai riboja Pranciškaus galimybes keliauti (dėl to šį mėnesį į Afriką vietoj jo vyko Vatikano valstybės sekretorius), kelionėje į Kanadą jo negalėjo pavaduoti niekas kitas, nes atsiprašymo, susitaikinimo, žaizdų gydymo misiją atlikti gali tik pats Bažnyčios vadovas, kurios vardu kadaise šios žaizdos ir buvo padarytos.

Interviu „Vatikano radijui“ Kanados vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Raymondʼas Poissonas pabrėžė, kad ši istorinė popiežiaus kelionė – dar vienas itin svarbus simbolinis veiksmas, šalia tų, kurių jau spėjo imtis Kanados vyskupai, siekdami susitaikinimo su čiabuvių bendruomenėmis.

Svarbus žingsnis šia linkme buvo žengtas šių metų kovą, kai Vatikane apsilankė didelė Kanados pirmųjų tautų (angl. First Nations), metisų ir inuitų atstovų delegacija.

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Kanados čiabuvių atstovais. „Vatican News“ nuotrauka

Popiežiui tai buvo itin svarbi galimybė iš pirmų lūpų išgirsti čiabuvių patirtų skriaudų liudijimus ir atsiprašyti už Katalikų Bažnyčios atstovų piktnaudžiavimą. Popiežius Pranciškus tuomet kalbėjo:

„Iš jūsų lūpų išgirdau ir su dideliu liūdesiu priėmiau į širdį pasakojimus apie kančias, nepriteklius, diskriminaciją ir įvairias prievartos formas, kurias kai kurie iš jūsų patyrė mokyklose. Visa tai man sukėlė dvejopus jausmus – pasipiktinimą ir gėdą. Pasipiktinimą, nes negalima susitaikyti su blogiu, tarsi jis būtų neišvengiama istorijos įvykių nulemta dinamika. Man taip pat gėda, kad prie viso to prisidėjo kai kurie katalikai, ypač atsakingi už švietimą, kad jus skriaudė ir negerbė jūsų tapatybės, kultūros ir dvasinių vertybių. Visos skriaudos, kurias patyrė Kanados autochtonų tautų nariai, prieštarauja Jėzaus Evangelijai. Dėl apgailėtino kai kurių Katalikų Bažnyčios narių elgesio prašau Dievo atleidimo ir iš širdies noriu jums pasakyti: atsiprašau.“

Šventojo Tėvo susitikimai čiabuvių gyvenamose žemėse – tai dar vienas itin svarbus gestas. Kanados vyskupas primena, kad autochtonams ryšys su savo teritorija yra be galo reikšmingas, gerokai pranokstantis vakarietišką gimtųjų namų sampratą. Jų žemė – tai kolektyvinė, bendruomeninė, nuo gamtos neatsiejama erdvė. Todėl jiems yra taip svarbu, kad popiežius savo kojomis paliestų šią žemę, sakydamas: „Esu su jumis, myliu jus, drauge apgailime tai, kas yra įvykę.“

Prisimindamas kovo pabaigoje įvykusį popiežiaus susitikimą su Kanados autochtonų delegacija vyskupas R. Poissonas paminėjo ir dar vieną svarbų gestą. Tuomet popiežius dovanų gavo tradicinį lopšį kaip simbolį visa to, ką čiabuvių vaikams teko patirti internatuose. Vėliau Pranciškus vyskupo R. Poissono paprašė grąžinti lopšį Kanados žmonėms, kaip pažadą atvykti pas juos, kalbėtis su jais, dar kartą juos išklausyti.

Parengta pagal „Vatican News“ ir „Die Zeit“ publikacijas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.