Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Pragaras ar Marsas?

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Nemanau, kad kuriam iš jūsų teko apsilankyti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis.

Žvelgdamas į žemėlapį matau, kad visai netoli ir Jabugo (Chabugo) – Huelvos iberijos kiaulės kumpių sostinė. Nebloga kaimynystė. Dar kartą žvilgteliu į palydovinius šio rajono vaizdus. Oho! Ąžuolų giraitėse slepiasi tikrai kažkas nepaprasto.

Minas de Rio Tinto yra realus pavyzdys to, ką gali padaryti žmogus dėl aukso, sidabro, vario, mangano, geležies ir kitų mineralų. Keli tūkstančiai metų kasybos neatpažįstamai pakeitė šio rajono landšaftą. Šioje vietoje nukasti ir persijoti ištisi kalnai, išrausti giliausi karjerai, o iš žemės gelmių iškastos ir perdirbtos uolienos suverstos į laiptuotas piramides primenančias kalvas.

Pirmieji čia metalus ėmė kasti tartesai, iberai ir finikiečiai, o vėliau ir visi kiti, tuo metu valdę šias teritorijas. Tūkstančius metų niekam nerūpėjo ne tik kalnakasių darbo sąlygos, bet ir gamtosauga, todėl karjerai ir šachtos labiau panašėjo į pragarą nei į Marsą.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

XIX amžiuje šias vietas išsinuomojo anglų bendrovė ir per ateinančius 60 metų pasistengė iškasti viską, kas dar liko. Teritorijose aplink karjerus ir šachtas telkšojo druskos, šarmų ir rūgščių ežerai, į dangų kilo verdančių elektrolitų garai. Bendrovei dirbo daugiau nei 20 tūkstančių darbininkų, čia buvo iškasta daugybė kilometrų tunelių, pastatytas 100 kilometrų ilgio geležinkelis, vedantis į Huelvos uostą. Kasyklose varis sodrintas senuoju ir labai toksišku būdu: krosnyse deginant pirito uolienas. Šios į aplinką išskirdavo daug rūgšties, kuri tiesiog nudegino aplink kasyklas esančią augmeniją ir dirvožemį.

Varis pirmiausia buvo pradėtas kasti Pena de Hierro (liet. „geležinės uolos“) karjere. Iš čia susidariusio kraterio išteka ir Rio Tinto – neįprastos spalvos upė, kuri nuteka slėniais žemyn ir už 100 kilometrų ties Huelvos miestu įsilieja į Atlanto vandenyną. Jau pačiose ištakose upės vanduo yra įgavęs keistą tamsiai raudoną spalvą. Tekėdama žemyn upė dar kelis kartus šią spalvą pakeičia – nuo tamsiai raudonos, rudai geltonos iki ryškiai geltonos ar sodrios, raudono vyno spalvos. Upės vanduo kvepia siera, yra toksiškas ir rūgštus – jame gausu ištirpusios sieros rūgšties. Įdomu tai, kad prie šių virsmų prisidėjo ne žmogus, o pati gamta.

Iš tiesų šiuose karjeruose mokslininkai bandė įvairius marsaeigių modelius, stebėjo, kaip tokioje aplinkoje susidaro ryšio trukdžiai ir veikia elektroninės valdymo sistemos.

Apylinkėse iki šiol dar veikia keli milžiniški karjerai, jose atviru būdu toliau kasami mineralai. Tačiau atvykusiesiems čia rodomas kalnakasybos muziejus, siūloma kelių valandų ekskursija traukiniu ir pasivaikščiojimai po buvusias šachtas. Pasivaikščioti po apylinkes galima savarankiškai, o užlipus ant kasyklos viršukalnių pasigrožėti Marso panoramomis.

Į Minas de Rio Tinto patartina atvažiuoti automobiliu – lankytini objektai išsibarstę po apylinkes, todėl galėsite pamatyti daugiau. Patartina leistis į kelionę traukiniu, apsilankyti Pena de Hierro ir žvilgtelėti į kraštelį Cerro Colorado – vieną didžiausių Europoje atvirų karjerų.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Laima Druknerytė – fotografė, keliautoja. Ispanijos pietuose esanti Andalūzija yra jos antrieji namai. Šis Pietų Ispanijos regionas garsus įspūdingais gamtos vaizdais, unikalia miestų ir miestelių architektūra, alyvuogių giraitėmis, kaitria saule, mėlynu dangumi, gardžiu maistu, puikiu alyvuogių aliejumi ir šiltais bei draugiškais žmonėmis. Jie L. Druknerytei padeda pažinti šio regiono kultūrą, virtuvę, tradicijas ir papročius. Puslapyje Virgenextra.lt fotografė pasakoja apie atrastą Andalūziją ir apie šio krašto ypač tyrą alyvuogių aliejų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien