2021 01 20

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Pranciškus: padėkime Jėzui įgyvendinti vienybės svajonę

Popiežius Pranciškus. „Vatican News“ nuotrauka

Kristaus mokinių vienybė yra dovana. Visiems mums reikia šios malonės, patikino popiežius, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos proga tęsdamas katechezes apie maldą.

Popiežius kalbėjo apaštališkų rūmų bibliotekoje ir, kaip jau tapo įprasta dėl koronaviruso pandemijos, savaitinę katechezę skaitė be maldininkų grupių ir turistų, lydimas tik keleto bendradarbių, kurie keliomis kalbomis pristatė popiežiaus katechezės santrauką, jo sveikinimus ir linkėjimus.

„Visiems mums reikia vienybės dovanos. Galime net sakyti, kad Jėzaus malda prieš kančią „kad visi būtų viena“ (plg. Jn 17, 21) buvo jo dvasinis testamentas. Atkeipkime dėmesį, kad Kristus mokiniams neįsakė gyventi vienybėje, bet meldė Tėvą už mus, kad būtume viena. Tai reiškia, kad neužtenka vien mūsų jėgų vienybei pasiekti. Vienybė yra dovana, malonė, kurios reikia melsti prašyti malda.

Suvokiame, kad mes neįstengiame net savyje išlaikyti vienybės. Taip pat apaštalas Paulius rašo apie žeidžiantį vidinį konfliktą: trokšti gėrio, o daryti blogį (Rom 7, 19). Paulius suprato, kad daugelio aplink mus esančių pasidalinimų – tarp žmonių, šeimose, visuomenėje, taip pat tarp tikinčiųjų  – šaknys glūdi mumyse. Taip pat Vatikano antrasis susirinkimas patikino, jog „dabartinio pasaulio nedermės susijusios su ta giliau siekiančia nederme, kurios šaknys yra žmogaus širdyje. Jis jaučia suskilimą savyje pačiame, iš kurio ir bendruomenėje kyla daug ir labai didelių nesutarimų.“ (GS 10). Todėl pasidalijimų sprendimas nėra priešinimasis kam nors, nes nesutarimai kursto kitus nesutarimus. Tikrasis sprendimas prasideda nuo kreipimosi į Dievą, kad suteiktų taiką, susitaikinimą, vienybę.

Tai svarbu ypač krikščionims: vienybė gali išsipildyti tik kaip maldos vaisius. Neužtenka diplomatinių ir akademinių pastangų. Jėzus tai gerai žinojo ir mums atvėrė kelią per savo maldą. Todėl mūsų malda už vienybę yra nuolankus, drauge pasitikėjimo kupinas dalyvavimas Viešpaties maldoje. Jis juk pažadėjo, kad kiekviena malda jo vardu bus Tėvo išklausyta (plg. Jn 15, 7).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Galime savęs paklausti: ar meldžiamės už vienybę? Tokia buvo Jėzaus valia, tačiau, jei apžvelgsime savo maldų intencijas, turbūt pastebėsime, kad nedaug meldėmės už krikščionių vienybę, jei iš viso tai darėme. Tačiau nuo šios maldos priklauso tikėjimas pasaulyje. Nes Jėzus prašė mūsų vienybės, idant pasaulis įtikėtų (Jn 17, 21). Pasaulis įtikės ne todėl, kad įtikinėsime svariais argumentais, bet jei liudysime meilę, kuri mus vienija ir kuri mus suartina su visais.“

Popiežius sakė, kad dabartiniais rimtų susiskaldymų laikais malda dar reikalingesnė, kad krikščionių vienybė įveiktų nesutarimus. Būtina atidėti skirtumus, siekti bendrojo gėrio, todėl labai svarbus mūsų geras pavyzdys: krikščionys privalo tęsti kelionę visiškos, regimos vienybės link. Pranciškus sutiko, jog per pastaruosius dešimtmečius gerokai pažengta į priekį, tačiau reikia ištverti meilėje ir maldoje, be nepasitikėjimo ir nepaliaujamai. Šventoji Dvasia sužadino šią kelionę Bažnyčioje, krikščionyse, visuose mumyse ir mes daugiau nebesugrįšime atgal. Žengsime vis toliau į priekį.

Melstis reiškia kovoti dėl vienybės, sakė Pranciškus, kovoti, nes velnias yra mūsų priešas, jis visais būdais skatina pasidalijimą. O į vienybę kreipia Šventoji Dvasia. Velnias gundo ne tiek aukštosios teologijos sferose, kiek per brolių silpnumus, jis gudrus – išdidina kitų klaidas, silpnumus, sėja nesantaiką, kursto kritikavimą ir sukuria interesų grupes. Dievo kelias kitoks. Jis mus priima tokius, kokie esame: mus myli, bet myli tokius kokie esme, skirtingus, nuodėmingus ir skatina vienybę. Popiežius ragino savęs paklausi, ar ten, kur gyvename, kurstome konfliktus ar kovojame dėl didesnės vienybės Dievo suteiktais įrankiais – malda ir meile.

Popiežius dar kartą priminė Maldų savaitės už krikščionių vienybė temą: „Pasilikite mano meilėje ir jūs duosite daug vaisių“ (plg. Jn 15, 5–9). Bendrystės šaknis yra Kristaus meilė, kuri leidžia įveikti išankstinius nusistatymus ir kitame matyti brolį ir seserį, kuriuos visuomet reikia mylėti. Šitaip pastebime, kad kitų konfesijų krikščionys su savo papročiais ir istorija yra Dievo dovana – mūsų vyskupijų ir parapijų bendruomenėms suteikta dovana. Melskimės už juos ir, kai galime, su jais. Šitaip išmoksime juos mylėti ir gerbti. Susirinkimas moko, kad malda yra viso ekumeninio judėjimo siela. (plg. UR 8). Tad malda tebūna pradžios taškas, kad padėtume Jėzui įgyvendinti savo svajonę: kad visi būtų viena!