Prieš 30 metų pavogta Rozalimo Dievo Motinos skulptūra grįžo namo

Balys Buračas, Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios šventoriaus vartai 1929 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Mažosios studijos laidoje „Kultūra ir religija“ vedėja Jūratė Kuodytė kalbino Rozalimo parapijos kleboną REMIGIJŲ KATILIŲ ir ilgametį zakristijoną KAZIMIERĄ RAILĄ apie pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais iš Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios šventoriaus pavogtą relikviją – dievdirbio Jono Danausko sukurtą Dievo Motinos skulptūrą.

Per laimingą atsitiktinumą, globojant Dievo apvaizdai, karštai besimeldžiant tikintiesiems, Rozalimo garsioji Sopulingoji Mergelė Marija po trisdešimtmečio grįžo namo. Šiuo metu ją galima apžiūrėti eksponuojamą bažnyčios viduje. O pačios skulptūros grįžimo istorija išties primena detektyvą.

Ne paslaptis, kad iš neturtingų parapijų, negalinčių surinkti pakankamai aukų deramai savo turto apsaugai, pavagiami sakralinio meno dirbiniai. Tokių istorijų gali papasakoti ir Rozalimo parapijos tikintieji. 1993 m., Lietuvoje siaučiant vagysčių iš bažnyčių vajui, iš Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios lauko koplytėlės dingo skulptoriaus, dievdirbio J. Danausko sukurtos skulptūrinės kompozicijos viena skulptūra, vaizduojanti Dievo Motiną. Neilgai trukus po vagystės, kaip pasakojo zakristijonas K. Raila, kad nežiojėtų skylė, vietoj pavogtosios skulptūros pastatyta jos kopija, sukurta vietinio mokytojo, skrabalų meistro, dievdirbio, muzikanto Egidijaus Impolio. Ir dabar ji čia tebestovi, kol Rozalimo Marijos originalu žmonės džiaugiasi bažnyčios viduje.

Jonas Danauskas, „Švč. Mergelė Marija Sopulingoji“. Rozalimo parapijos nuosavybė. Zarasų krašto muziejaus nuotrauka

Pasak Rozalimo parapijos klebono R. Katiliaus, dingus skulptūrai visi manė, kad ji išvežta į užsienį, kaip tuo metu paprastai nutikdavo. Tačiau laimė, kad Zarasų krašte dirbantis iš Rozalimo kilęs kunigas Albertas Kasperavičius sykį šią skulptūrą (kartu su panašaus likimo šv. Petro skulptūra iš Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos) pamatė Zarasų krašto muziejaus leidinyje „Zarasų krašto muziejaus rinkiniai: Rytų Aukštaitijos sakralinė skulptūra“. Kadangi iš tarnystės Rozalimo parapijoje laikotarpio puikiai prisiminė visas aplinkos detales, kunigui toptelėjo, kad greičiausiai čia būsianti dingusioji rozalimiškė Marija.

Pasirodo, Lietuvos valstybė šią skulptūrą, paženklintą J. Danausko inicialais nugarinėje pusėje, praėjus keletui metų po vagystės įsigijo Vilniuje iš vieno kolekcininko kartu su kitomis skulptūromis. Netrukus sakralinio meno dirbinys perduotas saugoti Zarasų krašto muziejui. Ir išleidus jo vertybių rinkinius pristatančią knygą, būtent čia skulptūra ir buvo atpažinta kunigo – kaip nežinomo dievdirbio darbas, nes inicialų J. D. prasmė nebuvo tąsyk išaiškinta.

„Nupirktos Marijos skulptūros valstybė mums nenorėjo atiduoti, – pasakojo zakristijonas K. Raila. – Bet klebonas atkakliai organizavo jos grąžinimą. Mūsų klausė, iš kur žinome, kad čia mūsų skulptūra. Bet kai pasakėme visus faktus, ypatybes, tai patikėjo.“

Rozalimo parapijos klebonas R. Katilius minėjo, kad net specialiai buvo surastas fotografas, kuris dar prieš vagystę buvo nufotografavęs šią skulptūrą ir išsaugojęs fotojuostelę.

„Fotografas padarė nuotraukas, ir tai buvo tikras įrodymas, kad tai yra būtent ši Marija, – kalbėjo R. Katilius. – Atrodytų, turėtų būti paprasta savo skulptūrą susigrąžinti. Tačiau ir nepaprasta. Teko nemažai minti slenksčių, nemažai dokumentų surinkti ir įrodyti, kad ši skulptūra tikrai yra Rozalimo parapijos nuosavybė. Nes jeigu neturi nuosavybės įrodymo dokumento – vadinasi, ne tavo daiktas.“

Balys Buračas, koplytėlė su Jono Danausko darbo skulptūra „Marija su Kūdikiu“ Rozalimo kapinėse 1929 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Balys Buračas, koplyčia Rozalimo kapinėse 1929 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Vincas Uždavinys, Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia 1931 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Turizmas.lt nuotrauka

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią 1765 m. pastatė dvarininkai Rozalija Drabišienė-Bielozaraitė ir Adomas Drabišius. Apie 1773 m. įsteigta parapija. 1794 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia – liaudiškos architektūros formų, medinė, kryžminio plano su dviem bokštais. Nuo 1819 m. su pertraukomis čia veikė parapinė mokykla. Bažnyčia rekonstruota XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia išsiskiria itin grakščiu priekiniu fasadu ir būdama didžiulis medinis kompleksas visam miestelio vaizdui suteikia savitumo.

Šalia bažnyčios stovi nedidelė medinė varpinė, naujai pastatyta vietoj sudegusiosios 1930-aisiais. Šventovės viduje yra penki mediniai baroko formų altoriai. Barokiniame didžiajame altoriuje įkomponuotas Trakų Dievo Motinos atvaizdas.

Tekstą parengė Jurgita Jačėnaitė.