2021 05 07

Irena Valys

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Prieš dešimt metų mirė kun. dr. Arvydas Petras Žygas

Kun. A. P. Žygas. Francio Valio nuotrauka

Apie iškilią asmenybę galima arba daug pasakoti arba atminimą laikyti tik širdyje ir prisiminti kas išgyventa kartu. Tokiu žmogumi mūsų atmintyje daugeliui liko profesorius, daktaras, etnologas, kunigas Arvydas Petras Žygas.

Kiekvienas jį prisimename kitaip, nes kitomis aplinkybėmis buvome susitikę, bendravę. O pažinome jį kaip draugą, kraštotyrininką, mokslininką, ateitininką, konditerį (kartu kepdavome pyragus) ir, žinoma, neeilinį, nestokojantį energijos žmonių kunigą.

Kun. Arvydas Petras Žygas gimė 1958 m. birželio 6 dieną Čikagoje. 1950 m. Arvydo tėvai iš Vokietijos karo pabėgėlių stovyklos atvyko į JAV, o 1955 m. gavo pilietybę. Nuo vaikystės Arvydas buvo auklėjamas lietuvybės dvasia. Baigė Cicero Šv. Antano Paduviečio mokyklą, vidurinį išsilavinimą įgijo Vyskupo Fenviko aukštesniojoje mokykloje Oak Parke 1975 metais. Nuo jaunystės jis dalyvavo ateitininkų veikloje. Visada svajojo apie Lietuvą, todėl 1976–1980 metais studijavo baltų kultūrą Čikagos lietuvių pedagogikos institute, gautas sertifikatas leido jam dėstyti Čikagos universitete. 1980–1988 m. dėstė lietuvių etnografiją ir folklorą lietuvių Pedagogikos institute. 1976–1982 metais su prof. Marija Gimbutiene Punsko krašte rinko etnografinę medžiagą. Su dideliu susižavėjimu dainuojančiomis močiutėmis ir jų išmintimi, pasiskolinęs dviratį ar motorolerį, važinėdavo po lietuviškus kaimus ir užrašinėjo liaudies dainas, fotografavo Punsko, Seinų, Suvalkų krašto lietuves dainininkes. Aldona Vaicekauskienė pasakoja: „A. P. Žygas Punsko padangėje pasirodydavo, kaip ryškus žiburėlis, kuris visus sujungdavo, su visais norėjo bendrauti ir visiems rado vietos savo širdyje. Visiems užteko jo dėmesio ir atidumo tuomečiam jaunatviškam mąstymui ir šėlsmui. Daugelį metų šūkis „Atvažiavo Arvydas!“ nustumdavo į šalį laikinus nesutarimus ir suburdavo visus draugėn. Dabar matyti, koks jis buvo artimas jaunimui savo dvasia ir kaip praaugęs savo branda, mąstymu, žinojimu ir mokėjimu pastebėti, suprasti, įvertinti. Nebuvo abejingas nei lietuviškoms pamaldoms Seinuose, nei šeimų tragedijoms žuvus jauniems žmonėms, nei krašto kultūrai. Jis buvo praaugęs mus visus savo išmintimi, mąstymu, žiniomis, o gal ir be galo didele širdimi Lietuvai ir jos žmonėms. Punsko krašte jis buvo visada laukiamas ir sutinkamas kaip pats garbingiausias svečias.“

1988 m. gruodžio 14 d. pradėjo savo pasirengimą kunigystei. 1989–1993 metais prof. dr. A. P. Žygas dėstė antropologiją ir biochemiją Kauno ir Vilniaus universitetuose. Tuomet jis pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, VU Medicinos fakultete pagal mokslinių mainų programą. 1990 m. įstojo į Jėzuitų naujokyną. 1989–1995 m. jis buvo išrinktas Ateitininkų federacijos pirmininku.

Kun. A. P. Žygas su ses. Palmyra 2010 m. Francio Valio nuotrauka

Kunigas A. P. Žygas buvo tas žmogus, kuris daugiausia prisidėjo prie ateitininkijos atsikūrimo Lietuvoje. Jaunimas jam buvo labai svarbus, o kaimo šokių vakarėliuose, net mokė šokti „Malūnėlį“ bei kitus liaudies šokius. Dar geležinės uždangos laiku jis nebijojo giedoti „tikrojo“ Lietuvos himno, pasakoti apie VLIK-ą ir kitus dalykus. 1979 m. Vaitakiemyje (Punskas) pas Aleksas, kur buvo daugiausia studijuojančio jaunimo, suvažiavo nemažas būrys Kongreso dalyvių, didžiausią įspūdį visiems punskiečiams paliko A. Žygo suorganizuotas IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso tęsinys.

2000 m. birželio 29 d. Arvydas Petras Žygas priėmė kunigo šventimus ir buvo paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos vikaru, o po poros mėnesių kun. Arvydas buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. Čia jis tęsė savo, kaip mokslininko, veiklą, ėjo antropologijos asocijuoto profesoriaus (1996–2006), pastoracinės teologijos profesoriaus pareigas (2000–2006) VDU, tuo pat metu buvo ir Kauno medicinos universiteto kapelionas. 1997–2006 metais kun. Arvydas buvo Kauno psichiatrijos ligoninės kapelionas, patarnavo seserims kazimierietėms Pažaislyje ir seserims kotrynietėms Kaune.

2006 m. kunigas Arvydas pasiprašė vėl į JAV dėl teologijos daktarato studijų. 2006–2007 m. jis dirbo vikaru Čikagos Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje, ypatingą dėmesį skirdamas Lietuviams emigrantams. 2007 m. rugpjūčio mėnesį pasiprašė atleidžiamas iš parapijos, bet studijas toliau tęsė patarnaudamas kaip kapelionas Nekaltai Pradėtosios Švn. Mergelės Marijos Vargdienių seserims Putname (Konektikutas), tuo pat metu dirbo ir Pal. J. Matulaičio slaugos namuose bei pavaduodavo kunigus įvairiose lietuvių parapijose. Neretai buvo vadinamas vargdienių seserų vienuolyno energija Putname. Jo dienotvarkė buvo itin įtempta. Kiekvieną dieną ankstyvos Mišios. Pamokslai stulbinami ir įkvepiantys. Beveik kiekviename iš pamokslų skirdavo didelį dėmesį meno žmonėms, visuomenės veikėjams, o ypač jaunimui. Jaunimui dažnai sakydavo: „Gyvenkite, mylėkite, kurkite ir darykite gėrį kitiems.“ Susitikimai su įvairiais žmonėmis, sunkių ligonių ar mirštančių lankymas. Niekada kunigas negailėdavo žodžio sunkiai dirbančiam žmogui ar sunkiai sergančiam ligoniui. Laisvalaikiu, kartais net naktimis kibdavo į mokslus, rašė disertaciją, vykdavo į Vašingtoną laikyti egzaminų. Kunigo Arvydo svajonė buvo sugrįžti į Tėvynę Lietuvą, dėstyti teologiją, deja, šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti.

Skirta sergančiam A. P. Žygui. 2011 m. Francio Valio nuotrauka

Kun. Arvydas mokė – gyvulį paglostyti, žmogų prakalbinti, nesigėdyti parodyti gerumą ar švelnumą kitam, nes taip rodysite meilę ne tik žmogui, bet ir Dievui. Mes tebeprisimename jį tokį, kuris visus matė, galėjo pasilenkti, pakelti, panešti ir niekada nesijautė varginamas ir neatsisakė padėti kitiems. Iš jo pamokslų girdėjome padrąsinimą: „Turėkite drąsos išsiskirti iš minios ir susitikti su Dievu, daug žinių ir savo nuomonę, šaknis savoj tautoj ir sparnus platyn, sveiką kūną ir dar sveikesnę dvasią, visa kas reikalinga, pasitikėjimą savim ir pasidavimą Dievo palaimai.“

Mes pažinojome kun. prof. dr. Arvydą P. Žygą kaip žmogų, kuris ėjo pirmyn nesustodamas, vis trokšdamas padaryti daugiau ir kuo geriau. Teisybė liko palikta pakelėje ir nereikalinga. Gyvenimas siaurino plotus, tvėrė tvoras, kol vieną dieną beliko siauras plotelis, uždaras daržas ir pakirpti sparnai. Jis vis dėlto išlaikė tikėjimą ir teisingą požiūrį į viską. Mes, jį pažinojusieji, būkime tvirtesni meile savo kraštui, turėję tokį pavyzdį ir galimybę su juo gyvai bendrauti. Lai ta išmintis ir meilė stiprina mus ir vienija tolimesniems darbams.

Paskutines jo gyvenimo dienas sunkiai sergant, kenčiant didelius skausmus, labai svarbu buvo bendražygių, mylinčiųjų artumas, žmogiška šiluma. Jis parodė Lietuvai ir mums, išeiviams, tiek meilės, o jo skausmo ir vienišumo valandą mūsų nebuvo šalia. 2011 m. gegužės 7 d. Saint Louis (JAV) ligoninėje, kankinamas sunkios ligos, kunigas Arvydas P. Žygas mirė, o birželio 10 d. urna palaidota Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume.

Francio Valio nuotrauka

Kartais galvoju, ką veikia kunigas Arvydas danguje: „Rašo antrąją disertaciją? Klauso išpažinčių? Susitikinėja su žmonėmis? Ar tiesiog mums, gyviesiems, dalina nuoširdžius patarimus, kaip gyventi toliau.“ Viešpats teatlygina už amžiną atilsį kun. prof. dr. A. P. Žygo kančią ir meilę savąja meile ir gailestingumu.

Kunigo, etnologo, prof.dr. Arvydo P. Žygo kiti profesiniai pasiekimai:

1981 m. Čikagos Ilinojaus universitete įgijo antropologijos ir chemijos mokslų bakalauro laipsnį; 1983 m. – biochemijos magistro laipsnį su medicininės antropologijos specializacija; 1988 m. Čikagos Ilinojaus universitete gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1990 m. gavo asocijuoto antropologijos profesoriaus vardą. 1989–1993 m. vadovavo VDU Antropologijos katedrai ir buvo VDU studentų dekanas. 1993 m. už indėlį į atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos kultūrą jam buvo suteikta S. Šalkauskio vardo premija. 1993–1994 m. studijavo Jėzuitų ugdymo centre Genujoje (Italija) ir atliko klinikinę praktiką Turino Šv. Kotolengo ligoninėje. 1995 m. grįžo į Čikagą studijuoti teologiją Čikagos Lojolos universitete (slaugė sunkiai sergančią mamą). 1996–1999 m. Arvydas studijavo ir Meriveilo instituto Teologijos fakultete Birmingeme (Didžioji Britanija) dėl teologijos magistro laipsnio. Šias studijas jis baigė ir magistro laipsnį gavo VDU.