Priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Mariaus istorija

Mariaus mama pastojo septyniolikos metų. Tuo metu tėvas sėdėjo nepilnamečių kalėjime, vaiką teko auginti jai vienai. „Jau nuo pat mažų dienų kenčiau smurtą, nesupratau, kodėl tai vyksta man kaip vaikui, kodėl neturiu normalių tėvų. Kodėl esu netoks kaip kiti vaikai“, – klausia Marius.

Būdamas septynerių Marius jau vogdavo iš parduotuvių. Jis prisimena, kad dešimties mokykloje su kitais berniukais kalbėjosi apie tai, kad, jei gaus blogą kontrolinio darbo pažymį, tai eis nušokti nuo daugiaukščio. Tiek Marius, tiek jo draugas gavo dvejetus. Draugas nusprendė eiti namo, o Marius, galvodamas apie savo gyvenimą, užlipo ant penkiaaukščio namo stogo ir nuo jo nušoko.

„Nenoriu kentėti, nenoriu smurto, nenoriu skausmo“, – savo tuometinę būseną apibūdino Marius.

Kelias dienas po šio įvykio Marius gulėjo reanimacijoje: smegenų trauma ir trys lūžę stuburo slanksteliai. Vėl iš naujo mokėsi vaikščioti.

„Girdėjau, mačiau, kad žmonės tiki Dievą, ir aš dažnai su juo pasikalbėdavau. Kalbėtis su juo pradėjau nuo mažų dienų. Atsiklaupdavau ant kelių, kai mama būdavo darbe, melsdavausi, prašydavau Dievulį, kad mamytė greičiau grįžtų, nes būdavau paliktas namuose vienas. Man būdavo labai liūdna, verkdavau, buvo sunkus laikas“, – tinklalaidėje pasakoja Marius.

Pirmoji mergina mokykloje Marių supažindino su narkotikais. Jam buvo smalsu, ką ji jaučia „susivariusi dozę“, todėl merginai pasiūlius pabandyti jis neatsisakė.

„Man buvo gera“, – prisimena Marius. Tokia buvo jo priklausomybės pradžia.

Ilgą laiką vartodamas narkotikus Marius kreipėsi į Dievą, klausdamas, kodėl jis apskritai gyvena. Prašė, kad Dievas paaiškintų, kodėl jis yra šiame pasaulyje, kodėl yra gyvas, ką jam šiame pasaulyje reikia daryti.

Pirmajame tinklalaidės „Priklausomybė nėra mirties nuosprendis“ epizode – Mariaus istorija: apie sudėtingą vaikystę, kelią į priklausomybę ir pabėgimą iš jos.

Ši tinklalaidė skirta kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visuomet yra kitas kelias. Siekime kartu griauti nusistovėjusias nuostatas, kad priklausomybė yra valios trūkumas ar apsileidimas.

Netiesa ir tai, kad priklausomybės ligos paliečia tik socialiai pažeidžiamus asmenis ar tik tam tikras mūsų visuomenės grupes. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių. Tai pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, kad psichoaktyvios medžiagos gali padėti nuo viso to pabėgti.

Priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas, todėl ženkime juo kartu.

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“

Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius

El. paštas: [email protected]

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.