2023 03 23

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Pristatyta mokesčių reforma: kas keistųsi šalies gyventojams

Kovo 21-ąją, antradienį, finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė Seimui teikiamus itin ilgai rengtus ir vis atidėliotus siūlymus pakeisti mokesčius, kurie vienaip ar kitaip paveiks didelės dalies gyventojų pinigines ir gyvenimus. Jei tokiems pokyčiams Seimas pritars, dalis mokestinių pasikeitimų įsigalios jau kitais metais, o likusieji – per dar dvejus metus iki 2026-ųjų.

Visgi šių pasiūlymų dar laukia nemenkas išbandymas. Iki balandžio vidurio Finansų ministerija lauks visuomenės ir suinteresuotų asmenų komentarų ir pastabų siūlomam projektui. Vėliau visą paketą dar svarstys politikai Seimo komitetuose, komisijose ir posėdžių salėje. Pirminės politikų ir ekspertų reakcijos leidžia spėti, kad bus dar daug pakeitimų ir įsigaliosiančios mokesčių pertvarkos nuostatos gali skirtis nuo antradienį paskelbtų.

Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija norėtų neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Teigiama, kad mokesčiai vidurinei klasei dėl to nedidėtų, o su NPD didinimu uždirbantiesiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU, 2023 m. – 1684,9 euro) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.

Pokyčiai individualiai veiklai ir socialinės garantijos

Ministerijos teigimu, 75 proc. individualia veikla besiverčiančiųjų situacija iš esmės nesikeis – apmokestinimo pokyčiai turėtų paveikti tik didesnių pajamų gavėjus. Be to, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.

Visgi kai kurie pasikeitimai turės įtakos ir visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams: jas siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui per artimiausius trejus metus: 2024 m. tarifas nesikeistų, 2025 m. didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 proc. Nuo 2025 m. tarifai visa apimtimi būtų taikomi ir tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Teigiant, kad taip yra didinamos socialinės garantijos individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, siūloma suvienodinti „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, o dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. Vadinamosios „Sodros“ lubos – tai yra maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantieji pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

Speciali sąskaita individualia veikla besiverčiantiems asmenims

Supaprastinant mokesčių deklaravimo sistemas žmonėms, pristatoma ir smulkiojo verslininko sąskaita – Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos drauge rengiamas projektas, sudarysiantis galimybes nepatirti administracinės naštos vykdant individualią veiklą.

Individualia veikla besiverčiantiems asmenims pakaks savanoriškai atsidaryti smulkiojo verslininko sąskaitą finansų įstaigoje, ir jos duomenys automatiškai bus perduodami VMI. Mokesčių inspekcija pagal sąskaitos duomenis įregistruos sąskaitos savininką į Mokesčių mokėtojų registrą, o sąskaitos įplaukos bus automatiškai priskiriamos veiklos pajamoms.

Ministerijos teigimu, tai reikšmingai sumažins individualią veiklą vykdančiųjų administracinę naštą, be to, VMI pagal sąskaitos duomenis parengs ir metinę deklaraciją, o mokesčius ir socialinio draudimo įmokas sumokėti bus galima vienu mygtuko spragtelėjimu.

Verslo liudijimų nykimas?

Numatoma pamažu riboti pajamas, gaunamas dirbant pagal verslo liudijimus. Tokiems dirbantiesiems siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą, o uždirbantieji daugiau nei 20 tūkst. eurų turėtų registruoti individualią veiklą. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. pagal verslo liudijimus dirbančių gyventojų. Tokie asmenys nuo pasiūlymų įsigaliojimo nebegalėtų teikti paslaugų ar parduoti prekių įmonėms, o tik fiziniams asmenims.

Būstus nuomojantiems gyventojams norima fiksuotą pajamų mokestį taikyti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms – šiuo metu nustatyta riba iki 45 tūkst. eurų, o nuo 2024 m. siūloma atsisakyti fiksuoto GPM tarifo ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. apyvartos.

Nekilnojamojo turto apmokestinimas

Po užsitęsusių svarstymų dėl gyventojų turimo nekilnojamojo turto apmokestinimo galiausiai Finansų ministerija pateikė ir pasiūlymų šios srities pokyčiams nuo 2026-ųjų.

Siūloma pereiti prie tradicinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio už NT objektą, o ne apmokestinti bendrą jų verčių sumą, kaip buvo iki šiol. Gyvenamajam būstui būtų taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturėtų mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis siektų apie 14 eurų per metus.

Jei būsto vertė savivaldybėje siektų nuo vieno iki dviejų medianų – toks būstas būtų apmokestinamas 0,06 proc. tarifu. Jei daugiau kaip 2 medianas – 0,1 proc. tarifu. Jei žmogus turėtų daugiau nei vieną būstą, savivaldybė pati galėtų nuspręsti ir taikyti tarifą antram ir paskesniam būstui. Tarifas galėtų varijuoti nuo 0,1 iki 1 proc.

Preliminariais skaičiavimais, šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus. Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. metrų būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų, nebūtų apmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos (60,1 tūkst. eurų).

Atkreipiamas dėmesys, kad įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės. Taip pat pažymima, kad pajamos iš mokesčio atitektų savivaldybėms ir taip būtų didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas, stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą.

Gyvybės draudimo lengvatas keistų investicinė sąskaita

Finansų ministerija norėtų naikinti GPM lengvatas turintiesiems investicinį gyvybės draudimą ar kaupiantiesiems III pakopoje ir jau nuo 2024 m. lengvatas palikti tik kaupiantiesiems antrojoje pakopoje.

Tiesa, GPM lengvata ir toliau galiotų gyvybės draudimui ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip 10 metų. Drauge žmonėms bus siūlomas neutralus investavimo instrumentas – investicinė sąskaita, kurioje esančios lėšos būtų neapmokestinamos iki tol, kol sąskaitos savininkas neišsimokėtų lėšų iš jos. Siūloma, kad į investicinę sąskaitą per metus būtų galima įnešti iki 10 tūkst. eurų.

Daugiau uždirbantieji valstybei mokės daugiau

Bene ryškiausi pasikeitimai palies aukštas pajamas gaunančiuosius. Pristatytame pasiūlymų pakete pažymima, kad siūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių progresinių tarifų.

Specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių, nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16 tūkst. po pakeitimų (t. y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų), taip mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.

Nuo ateinančių metų siūloma keisti aukštų pajamų apmokestinimo tarifus. Iki šiol pajamos iš darbo santykių, tantjemos, mažųjų bendrijų vadovų pajamos buvo apmokestinamos baziniu 20 proc. tarifu ir progresiniu 32 proc. tarifu, jei pajamos viršijo 60 VDU. Individualios veiklos pajamoms taikyti 5–15 proc. tarifai.

Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų iki šiol taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU. Tuo tarpu nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau pajamų daliai, viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU (2023 m. – 202 188 eurų), taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU – taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai daugiau kaip 120 VDU. Pateikti pasiūlymai yra tarptautinių tendencijų, kovojant su pajamų nelygybe, atspindys, kartu užtikrinsiantis ir pasyvios veiklos pajamų apmokestinimo nuoseklumą. Žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų kiekio, todėl siūloma susumuoti visas pajamas ir taikyti naujus tarifus.

Brangios dovanos iš artimųjų kainuos ir jų gavėjui

Finansų ministerija įžvelgia galimą piktnaudžiavimą siekiant išvengti mokėtinų mokesčių dovanojant brangias dovanas. Todėl siūloma neapmokestinti dovanų iš artimųjų tik iki 300 tūkst. eurų per metus – iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, bei iki 150 tūkst. eurų per metus – iš brolių, seserų.

Smulkiajam verslui – šioks toks atokvėpis?

Naujais mokestiniais pakeitimais žadama gerinti sąlygas smulkiojo verslo atstovams: dabar nustatytą registravimosi PVM mokėtojais ribą ketinama didinti nuo 45 iki 55 tūkst. eurų. Drauge planuojama leisti taikyti sumažintą 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai įmonės apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų, tačiau siūloma nebetaikyti 10 darbuotojų ribojimo. Šis pasiūlymas įsigaliotų jau 2024 m.

Siūloma keisti ir greitesnio ilgalaikio turto nusidėvėjimo principą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.

Taip pat įmonės neprivalėtų mokėti avansinio pelno mokesčio, jei pajamos neviršytų 500 tūkst. eurų (dabar 300 tūkst. eurų), o nuo 2024 m. siūloma įvesti smulkiojo verslininko sąskaitą, kuri leistų nepatirti administracinės naštos vykdant individualią veiklą.

Ir sveikina, ir kritikuoja

Finansų ministerijos pristatyme mokestinių siūlymų pakete ekspertai įžvelgia ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, jame susipina tiek ekonominę aplinką gerinantys, tiek bloginantys pasiūlymai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sveikina Finansų ministerijos iniciatyvą skatinti investicijas ir siūlymą įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.

„Momentinį turto nusidėvėjimą jau kurį laiką siūlėme įgyvendinti kaip švelnesnę alternatyvą paskirstyto pelno mokesčio modeliui, kurio nesiryžtama imtis, – sakė E. Leontjeva. – Tačiau svarbu, kad ši nauja taisyklė nepaveldėtų investicinio projekto ribojimų, dėl kurių įmonės realiai negalėjo pasinaudoti investicinio projekto nuostata.“

Ji nenorėtų pritarti Finansų ministerijos pasiūlymui panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) režimą ilgalaikiam investavimui ir taupymui į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus. „Šis instrumentas yra klaidingai vadinamas mokestine lengvata, o iš tiesų juo yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas ir ilgainiui sukuria subsidiarią gyventojų ir valstybės atsakomybę“, – teigiama LLRI paskelbtame komentare.

Ekspertės nuomone, investicinės sąskaitos gyventojams įvedimas būtų aktualus pokytis, nes reikštų, kad investuojantis asmuo nemoka mokesčių, kol neišima investicijų vartoti.

Tai prilygsta paskirstytojo įmonių pelno mokesčio modeliui, tik žmonių lygmeniu, tačiau šis siūlymas atneštų teigiamą pokytį tik tuo atveju, jei jis būtų įvedamas išsaugant įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinį režimą, o ne vietoj jų.

Smulkiojo verslo sąskaita gerai, bet apmokestinti siūlo visas šeimos pajamas

Smulkiųjų verslininkų sąskaitos įvedimas būtų sveikintinas žingsnis, kuris leistų individualia veikla besiverčiantiems gyventojams administruoti savo mokesčius paprasčiau. Tačiau, ekspertų nuomone, mažinant administracinę naštą būtų tikslinga atitinkamai planuoti ir mokesčių naštą, jos nedidinant.

„Labiausiai trikdo vis giliau į mokesčių sistemą skiepijama progresyvaus apmokestinimo idėja, – teigė E. Leontjeva. – Užuot sujungę šeimos pajamas į bendrą apmokestinamąją bazę ir taip sumažinę mokestinę naštą (ypač toms šeimoms, kurios gyvena iš vieno atlyginimo), dabar yra imamasi sujungti įvairių rūšių pajamas ir jas apmokestinti, įvedant progresyvumą. Pagal Finansų ministerijos sumanymą, progresyvus gyventojo pajamų apmokestinimas būtų taikomas ne tik darbo pajamoms, kurioms jis buvo įvestas kaip „Sodros“ tarifo pakaitalas (pasiekus pensijų padidėjimo nenešantį aukštesnį pajamų lygį). Negalima pamiršti ir išbraukti iš institucinės mokesčių atminties šio progresyvaus mokesčio atsiradimo argumento.“

LLRI nesuprantamas noras apmokestinti pasyviąsias pajamas

Teigiama, kad siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai bei proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms pajamų rūšims – sujauks mokesčių sistemą.

LLRI savo komentare atkreipia dėmesį, kad dabar su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas progresinis GPM tarifas yra susietas su „Sodros“ lubomis, kurios yra lygios progresinio GPM tarifo pajamų slenksčiui. Todėl gyventojas, pasiekęs progresinio GPM mokėjimo ribą, nustoja mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ ir mokestinės naštos padidėjimo realiai nepajaučia.

„Papildomai apmokestinant ir kitas pajamų rūšis, kurioms nėra taikomos „Sodros“ lubos, mokestinė našta gyventojams neišvengiamai augs. Kadangi kapitalas ir aukštesnę vertę sukurianti darbo jėga šiais laikais yra itin mobilūs, dėl aukštesnių mokesčių jų nutekėjimo iš šalies tikimybė yra didelė. Turint tai galvoje, Finansų ministerijos prognozė apie potencialų progresinių mokesčių mokėtojų skaičių atrodo nepagrįsta ir mechaniška“, – sakoma „Bernardinai.lt“ atsiųstame LLRI komentare.

Finansų ministerijos parengtas mokestinių pokyčių pristatymo skaidres galite rasti čia.

Perskaitei? Patiko? Prisidėk paremdamas

...pabaigai turime nedidelį prašymą: šį tekstą parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Jums gal tai bus tik neišgertas puodelis kavos ar arbatos kavinėje, o mums – didelė parama kasdien publikuojant tai, ką mėgstate ir norite skaityti. Iš anksto dėkojame už paramą!