Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 10 28

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Klausymosi ir skaitymo laikas:

80 min.

Problemų Bažnyčioje daug. Ką darom?

Pirmosios pokalbio dalies klausykitės čia.

Kodėl žmonės nusivilia Bažnyčia? Ir ką kiekvienas iš mūsų – pasauliečių, kunigų, vyskupų – turėtume daryti, kad to nusivylimo mažėtų? Apie tai tinklalaidėje „Aktualu“ šiandien svarsto (ir vakarykštį pokalbį tęsia) Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir katalikų radijo „Mažoji studija“ bendradarbė Jūratė Kuodytė.

„Svajočiau apie kalbėjimąsi, – paklausta, kas, jos manymu, padėtų Bažnyčiai Lietuvoje, sako J. Kuodytė. – Popiežius Pranciškus turbūt neatsitiktinai Sinodinį kelią paskelbė. Kaip man patiko dalyvauti keliuose susitikimuose! Vienas vyko „Mažojoje studijoje“, kur kalbėjo dvi moterys – viena, turinti atsakingas pareigas Kurijoje, o kita – aktyvi arkikatedros parapijietė.

Ir kaip jos džiaugėsi! […] Man buvo be galo stebėtina, nes aš turėjau didžiulį skepsį dėl to Sinodinio kelio, kadangi per trisdešimt metų vis stebėjau tą nesikalbėjimą kunigų su pasauliečiais, kunigų tarp kunigų, kunigų su vyskupais… Ir galvojau, nieko čia nebus. Bet staiga pamatau du žmones, kurie džiaugiasi staiga atsivėrusia galimybe pasikalbėti. Nors tą galėjo padaryti ir be popiežiaus! Matyt, anksčiau to nebuvo, nežinau, kodėl.“

Jūratė Kuodytė. Asmeninės feisbuko paskyros nuotrauka

Jūratė pastebi, kad žmonės Bažnyčioje Lietuvoje dažnai tarpusavyje nebendrauja, nes, pasak pačių tikinčiųjų, jiems nesudaromos sąlygos, į pokalbius neįsitraukia kunigai ir vyrauja abejonės: o kas iš to, kad pasišnekėsim, jei niekas nepasikeis?

„Daug kritikos Bažnyčiai dažniausiai siejasi su santykiais – klebonas pamokslą blogą sako, kitas klebonas važinėjasi per brangiu automobiliu ir neaplankė mano mirštančios motinos… O [klebonai sako, kad] va tas pasaulietis, bendruomenės narys, moko mane kaip gyventi – nors pats gyvena nekatalikišką gyvenimą su trečia žmona ir t. t. Tai – tarsi buitiniai dalykai, kuriuos turbūt galima išspręsti kalbėjimuisi“, – svarsto pašnekovė.

Ji pati stengiasi vis pabendrauti su savo parapijos tikinčiaisiais, kunigu ar vyskupu. Tam padeda ir prisiminimai, kaip Jūratės mama ją vis ragindavo paskambinti močiutei – be jokios progos, tiesiog paklausti, kaip ji gyvena.

„Tikrai ne per daug kritikos išsakome kunigams. Kita vertus, mes, pasauliečiai, labai mėgstam gauti ir mažai duoti patys. […] Iš mamos išmokau taisyklę, kad galima be jokio reikalo, be jokio specialaus klausimo paskambinti savo kunigui bičiuliui, tam, kurio dėka esu Bažnyčioje, arba tam kunigui, kuris paseno ir man labai nepatinka jo pamokslai. Paskambinti ir paklausti: kaip sveikata?

Tai čia yra tas ryšys. Kaip aš matau kunigą – ar kaip paslaugų davėją, kai susimoku ir – iki kitos paslaugos? Yra ir toks santykis. Daugelis mūsų pakrikštytųjų taip supranta ir nemato čia nieko keisto. Bet mane mama išmokė paprastos, žmogiškos taisyklės, kuri visai pasiteisino.

Mes visi matome klebono telefono numerį ant bažnyčios durų. Jaučiu, jis išgriūtų iš kėdės, jeigu paskambintume ir paklaustume: ‚Laba diena, klebone, kaip gyvenat?‘“ – šypsosi Jūratė Kuodytė.

Vysk. Arūnas Poniškaitis. Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Viso pokalbio metu asmeninio santykio, paprasto žmogiškumo svarbą akcentuoja ir vyskupas Arūnas Poniškaitis. Jis pripažįsta, kad tai būna viena iš priežasčių, kodėl žmonės nusigręžia nuo Bažnyčios.

„Daug dalykų būtų galima įvardyti, visas programas dėlioti, bet vis dėlto aš išskirčiau vieną labai svarbų – tai asmeninis santykis. Tai neskamba labai teologiškai, bet man atrodo, kad to labai reikia.

Girdėti kitus, konkrečius, žmones – ir kad jie per tave, kaip tikintįjį, kaip kunigą ar vyskupą, Bažnyčios narį, realiai patirtų Dievo rūpestį, Jo meilę. Patirtų Dievą, kuris priima mane, tokį, koks aš esu. Kuris galbūt ne viskam pritaria mano gyvenime, bet vis dėlto kuris gerbia mano laisvą pasirinkimą. Ir mane iš tikrųjų myli“, – dalijasi ganytojas.

Apie tai ir daugiau – naujausiame tinklalaidės „Aktualu“ epizode.

Tinklalaidėje išgirsite:

0:00 – Įžanga;

1:05 – Jūratės jaunystės kovos ir vidinis susitaikymas;

3:08 – Bažnyčiai trūksta kalbėjimosi;

9:36 – Ką daryti, žinant, kad Bažnyčia anaiptol nėra tobula;

15:37 – Kaip spręsti silpnų kunigų problemą;

24:33 – Jūratės mamos išmokyta taisyklė;

27:56 – Katalikai tapo mažuma?

33:54 – Ar Bažnyčioje trūksta intelektualumo;

44:45 – Susiskaldymai tarp pačių katalikų;

58:40 – Kodėl vyskupų laiškai tokie neįdomūs;

1:05:07 – Ar katalikas privalo paklusti tam, kas parašyta vyskupų laiškuose;

1:16:07 – Nuo ko turėtume pradėti, kad žmonėms Bažnyčioje būtų gera.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien