Projekto „Kasetė“ kūrėja A. Kazlauskaitė – apie didžiausius Lietuvos muzikos scenos atradimus ir jos užkulisius

Kaip šovė mintis sukurti projektą „Kasetė“? Kokie buvo pirmieji žingsniai link to, koks jis yra dabar?

Iš tiesų „Kasetė“ gimė iš didelio noro vesti platesnį pokalbį apie lietuvių kuriamą muziką, kadangi labai greitai pradėjo tobulėti jos kokybė. Buvo gaila stebėti iš šalies tai, kad nėra kokybiškų interviu su atlikėjais, recenzijos ir apžvalgos visiškai svetimas reikalas, o patys atlikėjai stokoja žinių apie muzikos komunikavimą. „Kasetė“ atsirado iš noro lopyti esamas skyles Lietuvos muzikos industrijoje.

Iki to, kaip šiandien atrodo „Kasetė“, buvo labai keistai einama. Norime ne tik pasakoti apie tai, kas vyksta šalies muzikoje, bet ir dalintis visomis įmanomomis žiniomis apie tai, kaip kilti karjeros laiptais būnant muzikos industrijoje (ir ne tik muzikantams). Būtent todėl pradedame „Kasetė educates“ tinklalaides, kurių metu ne tik aptarsime muzikines profesijas, bet ir nagrinėsime visos industrijos problematiką, aiškinsimės, kaip išvis ta industrija veikia.

Vis dėlto dar vis siekiame edukuoti, nemanau, kad jau esame pasiekę tikslą, kadangi tai gan ilgas procesas – reikia pripratinti klausytoją ne tik klausyti, bet ir suprasti visą kontekstą, kuriame gimsta muzika.

Ką tau, kaip vienai iš pagrindinių „Kasetės“ kūrėjų, reiškia muzika, kokiais keliais ji pasirodė tavo gyvenime? Kada supratai, kad tavo ateitis susipins su muzika?

Muzika visų labiausiai man yra bendruomenė, jaučianti panašius dalykus tam tikrame gyvenimo etape. Dažnai draugais tampa besiklausantys panašios muzikos, muzika, galima sakyti, apibūdina žmogų ir jo išgyvenimus, atsako, kas tu toks esi.

Mano asmeniniame gyvenime muzika pasirodė kaip būdas save išreikšti, kaip būdas kažkur pritapti, įsilieti į tam tikrą muzikos mėgėjų bendruomenę. Paauglystėje labai norėjau pritapti, bet tuo pačiu metu ir išsiskirti iš visiško popso. Todėl pradėjau kurti savo bendruomenę, kuri kartu domėjosi tuo metu dar nelabai žinomos atlikėjos Lizzy Grant (dabar vadinamos Lana Del Rey) muzika. Su žmonėmis, kurie klausėsi tos pačios atlikėjos, sukūrėme tvirtą ryšį, turėjome asmeninius tinklaraščius, kur rašėme apie visas atlikėjos naujienas, aktyviai ir nemokamai reklamavome muziką. Vėliau pradėjau klausytis kitokios muzikos, ir tas etapas nuplaukė. Pati kurį laiką kūriau muziką ir aktyviai dalyvavau gimnazijos kultūriniuose renginiuose, pradėjau rengti savus. Na, o baigusi mokyklą įstojau į universitetą Londone, kur baigiau muzikos verslo ir menų vadybos studijas. Tad pamatas dar prieš „Kasetę“ buvo padėtas visai stiprus.

Pamenu, dvyliktoje klasėje buvau labai sutrikusi, nežinojau ką veikti gyvenime. Labai patiko matematika ir fizika, tačiau tuo metu laimingesnė jaučiausi rengdama renginius ir pati pasirodydama ant scenos. Surengusi antrąjį renginį savo gyvenime suvokiau, kad niekur kitur nesijaučiu tokia laiminga kaip muzikantų apsupty.

Ruošdami savo svetainės turinį, esate apsupti meile muzikai alsuojančių žmonių. Kiek narių sudaro dabartinę „Kasetės“ komandą? Kas jie tokie, kokių profesijų atstovai?

Šiuo metu komandoje esame šešiese (kartais skaičius kinta), tačiau nuolat projektu gyvenu tik aš.

Danielius Komža – vaizdinių interviu operatorius ir montuotojas, sugebantis rasti įdomiausių sprendimų perteikti grupės ar atlikėjo nuotaiką. Danielius studijuoja kiną Londone ir kuria įvairaus tipo vaizdo turinį.

Elzė Galinytė – mano dešinioji ranka visais tekstų redagavimo klausimais, geriau mato visas gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidas už mane. Šiuo metu Elzė Vilniaus universitete studijuoja žurnalistiką.

Domas Žutautas – interviu su populiariosios muzikos atlikėjais vedėjas ir redaktorius. Šiemet Domas baigia populiariosios muzikos studijas Londone.

Jonas Gustainis – mūsų pagrindinis apžvalgininkas, daugiausia rašantis apie roko ir metalo sceną Lietuvoje, šioje srityje žino turbūt daugiausiai, nes pats dirba su šios scenos atlikėjais rengdamas koncertus.

Domilė Januševičiūtė – rinkodaros strategė, besirūpinanti, kad žinia apie „Kasetę“ nueitų kuo toliau ir pasiektų tuos, kuriems mūsų veikla gali pasirodyti aktuali. Šiuo metu studijuoja ekonomiką Vilniaus universitete.

Kokia veikla, be turinio (tekstų ir pan.) kūrimo, šiuo metu užsiima „Kasetė“? Kuriai iš veiklų teikiate prioritetą?

„Kasetė“ dabar koncentruojasi į tinklalaidžių kūrimą ir platesnę bendro pobūdžio edukaciją ne tik muzikantams ir visiems dirbantiems koncertuose, įrašų studijose, bet ir klausantiems bei norintiems suprasti, kaip gimsta muzika, kokį kelią ji nukeliauja nuo idėjos iki kiekvieno iš mūsų grotuvų, stengiamės parodyti muzikos kūrėjų pastangas ir kad verta mokėti už jų kūrinius.

Su kokiais atlikėjais esate dirbę? Kokiais klausimais į jus dažniausiai kreipiasi jaunieji muzikos kūrėjai? Su kokiais iššūkiais jie susiduria savo karjeros pradžioje?

Naujos ar jaunos grupės, atlikėjai dažniausiai kreipiasi norėdami, kad pareklamuotume įvairius jų muzikinius įrašus, surengtume interviu, fotosesiją, apžvelgtume išleistą albumą. Kai kurie kreipiasi konkrečiais klausimais dėl rinkodaros strategijų parengimo, dėl autorinių teisių ar ieško paprasčiausio nešališko patarimo, kaip kuruoti savo karjerą. Dauguma neturi vadybininkų, tad tiesiai kreipiasi ten, kur jiems atrodo saugu, kur gali sulaukti atsakymo ir patarimo. Galbūt ne visada žinome visus atsakymus į klausimus, bet būtinai nurodome tinkamą kontaktą – žmogų, kuris gali padėti.

Didžiausi iššūkiai jaunam muzikos kūrėjui yra susiję su įvairiais teisiniais klausimais, pavyzdžiui, autorinėmis teisėmis, įrašų kėlimu į muzikos klausymosi platformas, „samplingu“ (kaip legaliai naudoti kitų kūrėjų muzikinių įrašų dalis).

Ar pastebi, kurie muzikos stiliai labiausiai žavi lietuvių auditoriją šiuo metu? O kas darosi vis mažiau populiaru? Apie kokias tendencijas galima kalbėti?

Šiemet lietuviškuose topuose hiphopo ir ritmenbliuzo muzikos atstovai stipriai šovė į viršų, nors panaši tendencija buvo matyti ir pernai. Šioje srityje daugiausia klausomi OG Version, Free Finga, Keanu Blunt, Angelou, Lilas ir Inonomine, Evgenya Redko. Tad tai turbūt bendra šių dienų tendencija, kuri pastaruosius penkerius metus ryški ir pasauliniu mastu, ne tik Lietuvoje.

Aišku, įvairaus roko auditorija Lietuvoje vis dar stipri, tai nesikeičia jau ne vienus metus. Stabiliai laikosi grupės „ba.“, „Abudu“, „Baltasis Kiras“, „Garbanotas“ bei kiti. Nors kai kuriems gali atrodyti, kad roko muzika šiek tiek mažiau populiari nei anksčiau, tačiau ji vis dar renka tiek pat daug perklausų.

Kurios lietuvių grupės ar atlikėjai, tavo nuomone, šiandien nusipelno daugiausia klausytojų dėmesio? Galbūt yra atlikėjų, kurie kuria nuostabią muziką, tačiau dar nėra iki galo atrasti klausytojų? O gal pasitaikė atvejų, kai aukštumas pasiekė tie, iš kurių sėkmės buvo mažiausiai tikimasi?

Turbūt didžiausias metų atradimas „Kasetei“ buvo atlikėjas Distractd, kuriantis satyrinį ritmenbliuzo, fanko ir hiphopo mišinį. Taip pat šiemet sėkmingai debiutavo grupė „Akli“, lyg iš niekur paleidę visą albumą „Taika“, pripažintą ir paties Beno iš „ba.“. Neseniai debiutavusi atlikėja ir aktorė Eglė Ancevičiūtė išleido EP pavadinimu „Vanduo“, kuris užbūrė bedroom pop mėgėjų širdis. Kalbant apie elektroniką, „Palmės žiedas“ šiemet užkaitino reiverių kraują su mini albumu „Futura“. Ruta MUR pasirodė su trumpa meilės istorija „Love story short“, kurioje dalinasi labai intymiomis istorijomis.

Iš žinomesnių atlikėjų labai nustebino Keanu Blunt su savo pirmu pilnu soliniu albumu „Velniškas greitis“, kuris turbūt paskutinis toks stiprus metų albumas. Angelou, nors šiemet paleido tik du singlus, išjudino lietuvišką muzikos sceną su kūriniu „A Lyga“. Be abejonės, grupė „Abudu“, šiemet išleidusi ilgai lauktą albumą „Gaisras“, tikrai nusipelnė daugiau pripažinimo, nei gavo iki šiol, tai tikrai vertas dėmesio muzikinis leidinys.

Daugelis jaunų žmonių stumia lietuvių kūrėjus į šoną ir pirmenybę teikia užsienio autorių kūrybai. Ar ši situacija keičiasi? Kurios mūsų grupės, atlikėjai šiuo metu geriausiai kovoja su minėtu požiūriu? Kaip tu siūlytum spręsti šią problemą?

Suvokti, kiek jaunų žmonių klauso ar neklauso lietuvių sukurtos muzikos, sunku, galime tik remtis „Agaos“ topų duomenimis, iš kurių aišku, kad lietuviška muzika sudaro 20-30 proc. klausomiausių albumų, kas tikrai nėra bloga statistika. Galėčiau teigti, jos lietuvių kuriamos muzikos klausomasi vis daugiau, kadangi jos kokybė per pastaruosius penkerius metus ženkliai pagerėjo.

Kai kurios grupės, atlikėjai aplink save yra subūrę nemažas auditorijas klausytojų, tad priklausyti vienai iš jų jaunam žmogui vis dažniau labai norisi. Būtent per šias bendruomenes nemažai naujų klausytojų ir atsiranda. Puikūs pavyzdžiai yra grupės „ba.“, „Abudu“, „jautì“. Kitoms grupėms ir atlikėjams galima tik mokytis iš tokių bendruomenės kūrimo pavyzdžių.

Kitas būdas keisti jauno žmogaus požiūrį į lietuvių kuriamą muzika – parodyti tą kitą pusę, kuri nėra estrada ir projekte „Kelias į žvaigždes“ išgarsėję atlikėjai. Lietuvoje dar vis egzistuoja estrados scena, bet ji vis mažiau aktuali jaunam žmogui. Su „Kasete“ stengiamės parodyti, kad lietuviai gali pasiūlyti įvairiausių žanrų muzikos kiekvieno skoniui, be to, tikrai kokybiškos.

Koks yra receptas į sėkmę jaunam muzikos kūrėjui ar atlikėjui, norinčiam savo muzika pavergti klausytojų širdis?

Neseniai rengėme interviu su vienu „Warner baltics“ atstovu, nagrinėjome šį klausimą. Nutarėme, kad viskas priklauso nuo pačios muzikos. Jeigu muzika kokybiška ir įkvepianti, kažkuriuo metu ji būtinai pasieks savo klausytoją. Yra būdų tą procesą pagreitinti, bet esmė lieka ta pati – jei nėra geros muzikos, tai ir labai gera rinkodaros strategija nepadės. Trumpai tariant, kažkokio recepto, tinkančio visiems, tikrai nėra, yra tik daugybė būdų ištransliuoti muziką, o kuris pasiteisins, nuspėti sunku.

Ar pasidalintum keliais takeliais ar albumais, kuriuos galėtum įvardinti savo pastarųjų metų atradimais? Kokios muzikos klausaisi?

Mano metų lietuviški atradimai daugmaž sutampa su atlikėjais, kurie, mano ir „Kasetės“ nuomone, nusipelnė daugiau dėmesio. Šiuo metu dažnai klausau „Autostrados“ kuruojamų atlikėjų kūrybos, „Abudu“ „Gaisro“ bei „ba.“ „H8“.

Didžiausi šių metų atradimai – Distractd, Dargana, Pijus Džiugas Meižis, Eglė Ancevičiūtė, El Chico Fuendre, Liucė, JUZT, Ruta MUR.