Psichikos sveikatos savaitė: pozityvūs socialiniai santykiai lemia fizinę ir psichologinę sveikatą

Vienišumo ir atskirties jausmai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos mūsų blogai fizinei ir psichologinei savijautai, o pozityvūs socialiniai santykiai (šeimos, romantiniai, kolegiški ir pan.) glaudžiai siejasi su ilgaamžiškumu, fizine, emocine sveikata bei profesine sėkme. 2022 m. tyrimas parodė, kad net 8,4 proc. suaugusiųjų Vilniaus miesto gyventojų neturi nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis.

Gegužės 22–28 d. jau ketvirtą kartą organizuojama Europos psichikos sveikatos savaitė siekiant didinti supratimą ir skatinti mokymąsi apie psichikos sveikatą, šių metų tema – „Psichikos sveikata besirūpinanti bendruomenė“.

2022 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas Vilniaus miesto suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas parodė, kad dėl vienišumo psichologinės gerovės problemų patiria įvairių amžiaus grupių žmonės, tačiau labiausiai tai pastebima 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Didėjant amžiui šis procentas vis auga: 18–34 metų amžiaus grupėje buvo tik 2,8 proc. žmonių, nurodžiusių, kad neturi nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis, o 65 metų amžiaus ir vyresnių vilniečių grupėje šis skaičius siekė net 14,7 proc. Nors didžioji dalis jaunesnio amžiaus žmonių turi į ką kreiptis sunkiais momentais, mes, kaip visuomenė, tampame vis vienišesni.

Bendruomenių pokyčiai

„Vilnius sveikiau“ laikinai direktoriaus pareigas einanti Aurelija Šiautkulienė pabrėžia socialinio kontakto svarbą: „Priklausymas bendruomenei mums padeda jaustis ryšyje su kitais, ko nors dalimi, suteikia saugumo jausmo tikintis, kad esant poreikiui gausime reikiamą paramą.“

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Vilniaus mieste suaugusiųjų gyventojų, kurie neturi nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis, dalis buvo 8,4 proc. – net 2,6 proc. didesnė nei Lietuvoje (5,8 proc.). A. Šiautkulienės nuomone, tokią statistiką lemia bendruomenių pokytis: „Anksčiau buvusios kaimynystės, kuriose visi vieni kitus pažįsta, keičiasi. Pokyčiui neretai įtaką daro ilgėjančios darbo valandos, kintanti šeimų struktūra, dažnesnis kraustymasis, dažnesnis socialinių tinklų ir technologijų naudojimas ryšiui palaikyti. Tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje lyginant su ankstesniais laikais bendruomenių svarba sumažėjo apie 30 proc.“

Vienišumas ir atskirtis – universali problema

Vienišumą patiria labai panaši dalis vilniečių tiek vyrų, tiek moterų. 8,9 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų teigia neturintys nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis. A. Šiautkulienė priduria, kad ši statistika tik patvirtina, kad vienišumo tema yra universali ir paliečianti gyventojus nepriklausomai nuo lyties.

Iš visų Vilniaus gyventojų šiek tiek daugiau kaip pusė (52,2 proc.) nurodė, kad turi 1–2 artimus žmones, kuriais galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Kiek daugiau nei trečdalis (34,9 proc.) turi 3–5 tokius žmones, o 6 ir daugiau artimų žmonių nurodė turintys tik 4,2 proc. suaugusiųjų vilniečių.

Svarbiausia – santykių kokybė ir ribos

„Vilnius sveikiau“ psichikos sveikatos programų koordinatorė Milda Okaitė yra įsitikinusi, kad santykių mezgimas ne visuomet reiškia, jog jausimės geriau: „Svarbu ne tik turimų artimų santykių skaičius, bet ir kokybė. Tyrimai rodo, kad toksiški santykiai daro didesnę neigiamą įtaką nei vienatvė. Jie mus veikia žalingai, įsiveliame į konfliktus, išgyvename stresą, prastai susidorojame su gyvenime kylančiais iššūkiais, susiduriame su miego problemomis, didėja polinkis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.“

Todėl kuriant santykius itin svarbų vaidmenį atlieka mūsų asmeninės ribos. Tai tam tikros nuostatos, kurias žmogus kuria, siekdamas apsaugoti savo psichologinę bei fizinę gerovę. „Kol neturime tvirtai nusistatytų ribų, galime patirti sunkumų dėl emocinės priklausomybės, nuviliančių santykių, ramybės gyvenime ir darbe stokos. Tvirtas savo ribų žinojimas ir laikymasis suteikia laisvės ir pagarbos sau jausmą“, – teigia M. Okaitė.

Nors darbas ir mokslas yra naudingi psichikos sveikatai, nes padidinamas socialinis įsitraukimas, asmuo labiau jaučia savo statusą ir tapatybę, jaučia didesnį savęs įprasminimą, tačiau ir čia svarbu apsibrėžti asmenines ribas. Psichosocialiniai veiksniai, ilgai veikiantys darbo ar mokslo aplinkoje, gali padidinti nerimo ar išsekimo riziką, sukelti stresą.

„Tad kaip išlaikyti mūsų emocinei savijautai palankų balansą? Pavyzdys galėtų būti auksinė aritmetinė (arba trijų aštuonetų) gyvenimo taisyklė: 8–8–8. Aštuonios valandos miegui, aštuonios valandos darbui ir aštuonios valandos laisvalaikiui bei asmeniniam gyvenimui“, – priduria M. Okaitė.

Gyvo bendravimo svarba

Per pastarąjį dešimtmetį drastiškai pasikeitė ir tai, kaip mes komunikuojame ir kuriame ryšius. Ir nors moderniosios technologijos suteikia galimybę palaikyti kontaktą ir tokiu būdu gali teigiamai veikti mūsų santykius, negali visiškai pakeisti gyvo bendravimo. Akis į akį vykstantis bendravimas smegenyse sukelia neurochemines reakcijas, kurios prisideda prie mūsų gerovės.

M. Okaitė patikslina, kad tyrimai rodo, jog beveik pusė žmonių, naudojančių internetą palaikyti ryšiui su artimaisiais, kurie gyvena toliau, nepastebi, jog tai būtų pagerinę jų santykių kokybę: „Gyvas bendravimas, lyginant su skaitmeniniu, vertinamas kaip prasmingesnis, kokybiškesnis, reikšmingesnis kuriant socialinius ryšius ir emocinį ryšį. Bendravimas internetu dėl neverbalinės kalbos stygiaus įprastai nėra tiek įtraukiantis, nes nereikalauja reaguoti iškart, jame stinga šiltumo.“ M. Okaitė pabrėžia: „Gyvas bendravimas gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Dėl to bendruomenės ir tarpusavio bendravimas yra itin svarbūs.“

Psichikos sveikatos tema tampa vis svarbesnė, todėl siekiant didinti supratimą ir skatinti mokymąsi apie psichikos sveikatą bendruomenėse, mokyklose, darbovietėse bei namuose „Vilnius sveikiau“ visus metus vykdo įvairias psichikos sveikatos stiprinimo programas. Gegužės 22–28 d. „Vilnius sveikiau“ su visa Europa mini psichikos sveikatos savaitę, kurios metu atsiveria galimybė tarpusavyje dalintis asmeninėmis patirtimis apie tai, kaip susidoroti su sunkumais krizės metu, ir atkreipiamas dėmesys į pagalbos svarbą.

Kviečiame sužinoti, kaip pasirūpinti savimi ir savo bendruomenės psichikos sveikata gegužės 22–28 dienomis prisijungiant prie „Vilnius sveikiau“ organizuojamų veiklų. Daugiau informacijos apie psichikos savaitės renginius galite rasti www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.

Vilniaus m. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus informacija

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.