Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 09 10

Antanas Mockus

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Psichologas A. Mockus: ugdykime sąmoningesnę visuomenę, kurioje rūpintis psichine sveikata būtų norma

Psichologas Antanas Mockus. Pauliaus Rakštiko nuotrauka

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena – tai proga aptarti, kodėl mūsų šalyje savižudybių skaičius išlieka itin didelis, taip pat nedžiugina ir kiti visuomenės sveikatos rodikliai, mat daugelis žmonių patiria depresiją, nerimo sutrikimus, vienišumą ir nesirūpina savo psichikos bei kūno sveikata. Tad išlieka itin aktualus poreikis ugdyti sąmoningesnę visuomenę, kurioje rūpintis savimi būtų norma.

Patiriančiųjų depresijos simptomus daugėja

Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, surinktais 2019 m., o visuomenei pateiktais 2020 m., net 18 proc. gyventojų per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Taigi beveik kas penktas Lietuvos gyventojas. Palyginimui, kadangi tokia apklausa kartojama kas penkerius metus, 2014-aisiais tokių gyventojų buvo 12 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad padidėjimas matomas visose amžiaus grupėse.

Juliaus Kalinsko / „BNS Foto“ nuotrauka

Ir nors statistika pateikiama apie depresijos simptomus, tai nebūtinai reiškia, jog žmogus serga depresija – visgi pokytis iškalbingas. O juk duomenys surinkti dar prieš koronaviruso pandemiją ir karantinus, prieš Rusijos pradėtą karą ir jo sukeltus baisumus bei pasėtą nerimą. Nors naujausių duomenų dar teks palaukti, galime drąsiai sakyti, kad nuo 2019-ųjų visuomenės psichikos sveikata mūsų šalyje tik blogėjo.

Žinoma, toks blogėjimas yra ne tik Lietuvoje – apie tai nuolat perspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be to, jos atstovų teigimu, nors esama veiksmingų būdų padėti psichikos sutrikimų kamuojamiems žmonėms, daugiau nei 75 proc. mažesnių bei vidutinių pajamų šalių gyventojų nesulaukia pagalbos tiek dėl menko paslaugų prieinamumo, psichikos sveikatos specialistų trūkumo, tiek dėl tokią pagalbą vis dar lydinčios stigmos.

Turime atidžiau žvelgti į pažeidžiamas grupes

Mūsų šalyje, remiantis 2019 m. apklausa, depresijos simptomus jautė beveik du kartus daugiau moterų (23 proc.) nei vyrų (12 proc.). Paaiškinimų gali būti ne vienas, tačiau man norisi atkreipti dėmesį į Lietuvoje kultūriškai susiklosčiusį moters, kaip pasyvesnės, šeimoje prisitaikančios, vaidmenį, dėl kurio daugelis moterų turi mažiau laisvalaikio, tradiciškai joms vis dar tenka rūpintis namų buitimi ir vaikų priežiūra, tuo tarpu už namų ribų sunkiau įsitvirtinti ir kilti karjeros laiptais darbo rinkoje bei daugiau uždirbti. Kita vertus, moterys labiau domisi psichikos sveikatos temomis ir geriau atpažįsta tokio pobūdžio negalavimus, yra labiau linkusios sunkumais dalintis su aplinkiniais bei kreiptis pagalbos. Tuo tarpu vyrai savo sunkumus labiau linkę „maskuoti“ priklausomybėmis, rizikingu elgesiu, todėl labai svarbu pasitelkiant tokią statistiką nestigmatizuoti moterų kaip „jautruolių“, tarsi vyrai būtų kitokie – „nejautrūs“.

Apklausoje didžiausias pokytis tarp depresijos simptomus jautusių žmonių yra 15–34 metų gyventojų grupėje. Pavyzdžiui, 15–24 m. amžiaus grupėje simptomus patiriančių žmonių padaugėjo nuo 3,7 proc. 2014-aisiais iki net 15,7 proc. 2019-aisiais. Atitinkamai 24–34 m. amžiaus grupėje ši skaičių išraiška kilo nuo 6,2 proc. iki 15,4 proc. Atrodytų, akivaizdu, jog šis amžiaus tarpsnis yra didelių iššūkių laikas, kai reikia baigti mokslus, žengti karjeros keliu, įsitvirtinti, ugdyti santykius, o viso to tenka imtis dar stokojant gyvenimiškos patirties, mokantis išgyventi stresą. Tačiau yra ir kitas svarbus paaiškinimas, kuris pateikiamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 2020-ųjų tyrime apie „Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimą Lietuvoje“, kur apibendrinama taip: „Jauniems žmonėms trūksta gebėjimų rūpintis savo sveikata, ekspertai pažymėjo, kad visuomenėje egzistuoja menkas raštingumas ir stigmatizavimas dalykų, susijusių su psichikos sveikata. Visuomenėje daug kalbama apie depresiją ar nerimą, bet stokojama tikrojo suvokimo apie tai. <…> Populiari nuomonė, kad, jei asmuo kreipiasi į psichologą, jis yra rimtai sergantis psichine liga, jei tai moksleivis, gali tapti patyčių objektu. Tėvai nesupranta, kam jiems ar jų vaikams reikalinga psichologinė pagalba ir t. t. Didelis trūkumas žinių ir gebėjimų atpažinti savo psichologinės savijautos signalus.“

Metas plėsti psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją

Tad kodėl taip yra? Pateiksiu iliustratyvų pavyzdį. Kartą seną automobilį nuvežiau techninei apžiūrai, nusprendęs jį reguliariai tikrinti ir taip problemoms užbėgti už akių. Nuvykęs ten sulaukiau atsakymo: „Kai suges – tada ir atvežkit, pataisysim, o prevenciškai nedirbame.“

Į Depresijos įveikimo centrą žmonės taip pat kreipiasi dažniausiai tada, kai jau nebegali užmigti, nusiraminti, kai tampa pernelyg sunku dirbti, bendrauti, kitaip sakant, kai simptomai taip apsunkina kasdienybę, jog nebeleidžia gyventi kaip anksčiau. Tačiau užbėgti už akių tokiai būsenai dažnai stinga sąmoningumo ir žinių. Manoma, kad skirti dėmesį sveikatai reikia tik susirgus, o net ir sergant už mūsų savijautą atsakingas ir mumis pasirūpinti turi kažkas kitas, pavyzdžiui, gydytojas.

Tačiau statistiškai lengvų depresijų yra daugiausia, o sunkios formos sudaro iki 1 proc. visų atvejų, tad prevencinė ar ankstyva pagalba galėtų padėti užkirsti kelią daugeliui jų, tačiau pas mus ji dar tik vystoma. Pandemijos metu Visuomenės sveikatos biuruose buvo galima nemokamai gauti penkias psichologo konsultacijas. Jei to nepakanka, kreiptis į Psichikos sveikatos centrus, kur žmogui suteikiama dar 10 konsultacijų. O kas toliau?

Kaip pabrėžia PSO, pasaulyje depresija serga net 280 milijonų žmonių. Itin sunkios depresijos gali baigtis savižudybe. Kasmet pasaulis dėl savižudybių netenka 700 tūkst. žmonių. Kiekvienam nusižudžiusiajam tenka kur kas daugiau bandžiusiųjų nusižudyti. Svarbiausių prevencijos priemonių sąraše: riboti priėjimą prie ginklų, tam tikrų vaistų, žiniasklaidoje atsakingai nušviesti savižudybių temą, ugdyti socialinius ir emocinius paauglių gyvenimo įgūdžius, anksti identifikuoti ir suteikti pagalbą visiems, kurie apie tai mąsto ar jau yra mėginę nusižudyti. Taip pat svarbi ir universalioji prevencija – rūpinimasis sveika gyvensena, poilsio ir darbo režimu, visaverte mityba, priklausomybių ir žalingų įpročių atsikratymu, pajamų ir socialine lygybe visuomenėje.

Andriaus Ufarto / „BNS Foto“ nuotrauka

Ilgą laiką Lietuvoje savižudybių prevencijai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Buvo įprasta laukti, kol pabandęs nusižudyti žmogus atsidurs ligoninėje ir ten sulauks psichiatro bei medikamentinės pagalbos. Pastaruoju metu turime vis daugiau galimybių pasikalbėti su specialistu kamuojant nerimui, stresui, užklupus krizei, tačiau vis dar atsiveja ankstesnio neveiklumo padariniai, kurie akivaizdžiai matomi statistikoje: 2019-ųjų duomenimis, ES valstybėse 100 tūkstančių žmonių vidutiniškai teko kiek daugiau nei 11 savižudybių. Tuo tarpu Lietuvoje – net 26 savižudybės. Tik vienintelėje Latvijoje šis skaičius siekia 20, o visose kitose 25 ES šalyse jis dar mažesnis. Kaimyninėje Estijoje siekia 15, Lenkijoje – 11, ką jau kalbėti apie pietines Europos valstybes (Ispanijoje beveik 8, Kipre beveik 4).

Sunku surasti vieną atsakymą, kodėl taip smarkiai „pirmaujame“, tačiau tikrai svarbios išlieka visuomenės nuostatos savižudybių atžvilgiu. Kuo tam tikras elgesys labiau paplitęs visuomenėje, tuo labiau jis gali būti vertinamas kaip priimtinas sprendimas. Lietuvoje dažnas savo aplinkoje turime bent vieną pasitraukusįjį iš gyvenimo.

Pagalba – visai šalia

Kartais tamsus sunkumų debesis kaupiasi ir slegia metų metus, žmogui nepajėgiant išspręsti krizių ir nesulaukiant pagalbos. Koks nors sunkus įvykis, konfliktas gali tapti paskata pasitraukti iš gyvenimo, tačiau iš tikrųjų toks iš pažiūros galintis atrodyti „impulsyvus“ veiksmas yra ilgo galvojimo apie tai pasekmė.

Nusprendusieji nusižudyti dažnai patiria sielvartą, neviltį, bejėgiškumą ką nors pakeisti, ir šią būseną lydi mintys apie savižudybę. Svarbu suvokti, jog nė vienas nesame apsaugotas nuo psichologinę krizę galinčių sukelti įvykių – juk ir mes galime susidurti su skaudžia artimojo netektimi, išsiskyrimu, darbo ar sveikatos praradimo skausmu, kai mėginimas pasitraukti iš gyvenimo gali atrodyti kaip išeitis. Tačiau tikroji išeitis ir pagalba yra visai šalia – tam turime Jaunimo bei kitas psichologinės pagalbos linijas, kurių savanoriai apmokyti padėti kritiniu metu. Neseniai pradėjo veikti ir gerovės konsultantai, kurių kontaktus galima rasti specialiame to paties pavadinimo internetiniame puslapyje – jų tikslas prevenciškai pagelbėti žmonėms suvaldyti savo būsenas, kartu ieškoti sprendimų. Taip pat galima kreiptis pagalbos į Psichikos sveikatos centrus, Visuomenės sveikatos biurus – svarbiausia nelaukiant, kol sunkumai užgrius nepakeliama našta.

Antanas Mockus yra Depresijos įveikimo centro įkūrėjas, psichologas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

 

 

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.