Sunku skaityti? Padidink tekstą arba klausyk, spausdamas ant aA ar garsiakalbio straipsnio pradžioje. Nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Klausyk. Patiko? Gali paremti. Ačiū!

2020 09 10

Marija Keršanskienė

bernardinai.lt

Klausymo laikas:

72 min.

Psichologės Eglė ir Beatričė: augti auginant

Psichologės Eglė ir Beatričė.
Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė ir Beatričė Lukinaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Viename iš naujausių „Kalba mamos“ epizodų su dviem mamomis psichologėmis Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir Beatriče Liutikaite, kuriančiomis tinklaraštį „Natūrali motinystė“, kalbame apie pojūčius, patirtis nėštumo metu, nerimą, įvairias baimes ir pasitikėjimą savimi, kurį užaugina šios naujos, ypatingos patirtys moters gyvenime.

„Motinystė parodė, kad esu labai jautri, bet ir labai drąsi. Labai stipri, bet ir labai silpna, priklausoma ir pažeidžiama. Tai priklauso nuo įvairių situacijų, įvairių kontekstų. Vis dar mokausi save priimti visokią“, – dalinosi Eglė.

Pokalbio metu daug dėmesio skyrėme gimdymo patirčiai, skausmo baimei ir žaizdoms, kurių palieka kartais galbūt pernelyg aukštai išsikelti lūkesčiai, neigiamos patirtys. Kaip galime padėti sau išsilaisvinti iš slogių minčių naštos?

Kalbėdamos apie laikotarpį po gimdymo, Eglė ir Beatričė dalinosi skirtingomis patirtimis. Eglė prisiminė, kaip buvo užstrigusi ankstesnio gyvenimo ir tarsi ankstesnės savęs laukime, tačiau praėjus maždaug pusmečiui suvokė, kad nebebus taip kaip anksčiau: „Kažkuriuo metu smogė toks labai aiškus supratimas, kad niekas čia nebebus taip, kaip buvo. Ir aš nenoriu, kad būtų taip, kaip buvo. Aš esu kitokia, mano vyras yra kitoks, mes kaip šeima esame kitokie ir tiesiog… Viskas pasikeitė. Toks vaizdas, kad buvau išvykusi, grįžau ir radau savo buvusius namus kitokius, kitoje vietoje ir tiesiog bandau tą naują realybę augintis ir pritaikyti.“

O Beatričė atviravo apie intensyviai pirmaisiais mėnesiai svyravusią jausmų švytuoklę ir pasimetimą, nusivylimą, kai atrodo, kad kitoms mamoms viskas puikiai pavyksta, o mane ne: „Pačioje pradžioje, pirmąjį mėnesį, pamenu, man buvo baisu vienai išeiti į lauką, kol vaikas miega. Kažkoks nesaugumo jausmas. Labai daug nerimo, pasimetimo, baisumo… O iš kitos pusės, užgoždavo ir kita banga – kad aš čia ta motina žemė. Ir vėl paskui vaikščiodavau su nešykle po gamtą, kurią visu kūnu jaučiau, jaučiausi jos dalimi – vėl viską pastebėdavau ir atrasdavau iš naujo. Ir tas prasmės jausmas… O paskui vėl į tą buitį, nerimą, laiko dėliojimą ir nesudėliojimą, ir vėl į tą kažkokią galybę, didybę, stiprybę. Po truputį ta švytuoklė rimo ir toks aukso viduriukas buvo… Nors ji visą laiką švytuoja, bet nebe taip intensyviai, kaip tais pirmaisiais trimis mėnesiais.“

Taip pat abi mamos dalinosi, kas gi yra ta natūrali motinystė, tėvystė, kokiais principais jos vadovaujasi augindamos savo dukras, kuo padėjo, o kuo trukdė psichologinės žinios ir patirtis tapus mamomis.

Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo studijoje START FM.

Tinklalaidės draugai: Bernardinai.lt, START FM, 15min KLAUSYK ir Marijos radijas.

Negali skaityti?

Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.

Paremsiu