Rabinas J. Sacksas: būti laisvam reiškia atsikratyti neapykantos

Popiežius Benediktas XVI klausosi rabino Jonathano Sackso. EPA / STR / POOL nuotrauka

„Tamsa negali išstumti tamsos. Tik šviesa gali tai padaryti. Neapykanta negali išstumti neapykantos. Tai gali tik meilė. Neapykanta augina neapykantą, smurtas gausina smurtą“, – teigė Martinas Lutheris Kingas. „Aš manau, jog viena priežasčių, kodėl žmonės lieka taip atkakliai įsikabinę į savo neapykantą, yra suvokimas, kad tuomet, kai neapykanta pasitrauks, jie privalės susitvarkyti su kančia“, – sakė Jamesas Arthuras Baldwinas.

Komentuodamas šiuos žodžius, šviesaus atminimo rabinas Jonathanas Sacksas mini Biblijos Išėjimo knygos ištrauką, kurioje Mozė, be kitų įsakymų, ištaria žodžius, raginančius nepasiduoti neapykantai edomitams, nes jie yra broliai, ir egiptiečiams, nes patiems žydams teko patirti, ką reiškia būti ateiviu svetimoje žemėje.

Kaip suprasti šiuos Biblijos žodžius, klausia rabinas J. Sacksas. Juk Mozės dienų egiptiečiai pavergė izraelitus, „apkartino jų gyvenimus“, pavergė juos sunkiam išnaudotojiškam darbo režimui ir privertė valgyti sielvarto duoną. Jie taikėsi įvykdyti izraelitų genocidą, nes juk faraonas įsakė į Nilą mesti visus hebrajams gimusius berniukus (Iš 1, 22).

„Dabar, prabėgus keturiasdešimčiai metų, Mozė kalba taip, tarsi viso to nė nebūtų nutikę, tarsi izraelitai būtų buvę skolingi egiptiečiams už jų svetingumą. Tačiau Mozė ir izraelitai buvo ten, kur buvo, tik todėl, kad jie bėgo nuo egiptiečių persekiojimų. Jis ir nenorėjo, kad žmonės tai pamirštų. Priešingai, jis liepė Išėjimo istoriją prisiminti kiekvienais metais, kaip mes, žydai, darome per kiekvieną Pesachą iki šiolei įprasmindami šią istoriją karčiomis žolelėmis ir neraugtos tešlos paplotėliais, kad atmintis būtų perduota iš kartos į kartą. Jei norite išsaugoti laisvę, teigia Mozė, niekada nepamirškite, ką reiškia jos netekti. Tačiau čia, Jordano upės pakrantėje, jis naujajai kartai teigia: „Nejauskite neapykantos egiptiečiams.“ Kas perteikiama šiose eilutėmis?“ – klausia J. Sacksas.

Martinas Lutheris Kingas 1963 m. Wikipedia.org nuotrauka

Anot jo, būti laisvam visų pirma reiškia būti laisvam nuo neapykantos. Būtent tai teigia Mozė. „Jei jie toliau nekęstų savo buvusių priešų, tai Mozė izraelitus būtų išvedęs iš Egipto, tačiau nebūtų išvedęs paties Egipto iš izraelitų. Savo sąmonėje jie vis dar būtų ten, vis dar būtų praeities vergai. Jie vis dar būtų sukaustyti grandinėmis – ne metalinėmis, tačiau sukaustančiomis sąmonę. Šios grandinės yra labiausiai varžančios“, – rašo J. Sacksas.

Jis teigia, kad laisvos visuomenės neįmanoma sukurti remiantis neapykanta. „Pagieža, įsiūtis, pažeminimas, neteisingumo jausmas, troškimas atkurti savo garbę sužeidžiant buvusį savo persekiotoją – visa tai yra akivaizdūs laisvės stygiaus ženklai. Privalai gyventi su praeitimi, tačiau ne praeityje, konstatuoja Mozė. Tie, kuriuos įkaitais laiko pyktis savo buvusiems persekiotojams, vis dar yra įkaitai. Tie, kurie leidžia savo priešams apibrėžti, kas jie yra, vis dar nepasiekė laisvės“, – teigia buvęs Jungtinės Karalystės vyriausiasis rabinas savo 2012 m. rašytame tekste.

Jo teigimu, Mozės istoriją pasakojančiose knygose dažnai grįžtama į išėjimo iš Egipto laikus ir prievolę prisiminti. Niekada negalima pamiršti, kad izraelitai buvo vergai Egipto žemėje. Tačiau ši atmintis niekada nėra skatinama dėl neapykantos, atsako ar keršto. Atmintis skatinama siekiant priminti imperatyvą izraelitams kurti teisingą ir atjauta paremtą visuomenę.

Biblinė etika, anot rabino, dažnai yra paremta apsikeitimu vaidmenimis ir atminties kaip moralinės jėgos pasitelkimu. Atmintis yra pasitelkiama ne kaip priežastis neapykantai, o kaip paskata ją nugalėti, atmenant, ką gi iš tiesų reiškia būti auka. Paliepimas atminti skamba ne raginant gyventi praeityje, o siekiant įveikti praeitį.

Pieteris Bruegelis, nelaisvė, laisvė — Pieteris Bruegelis, „Dvi beždžionės“ (1562 m.). Berlyno paveikslų galerijos eksponatas. Wikipedia.org nuotrauka

„Neapykanta ir laisvė negali sugyventi. Laisvi žmonės negyvena jausdami neapykantą savo buvusiems priešams; jei vis dėlto gyvena, vadinasi, jie dar nepasirengę laisvei. Tam, kad sukurtume kito nepersekiojančią visuomenę iš žmonių, kurie kadaise buvo persekioti, privalu sutraukyti praeities grandines. Iš atminties būtina išrauti jos geluonį, kančią perkeisti į konstruktyvią energiją ir ryžtą kurti kitokią ateitį“, – teigia J. Sacksas.

„Laisvė apima neapykantos atsisakymą, nes neapykanta yra laisvės atsisakymas. Tai yra mūsų konfliktų permetimas išorinei jėgai, kurią galėtume kaltinti, tačiau viso to kaina – paneigti savo pačių atsakomybę. Tai buvo Mozės žinia žmonėms, kurie netrukus turėjo įžengti į Pažadėtąją žemę: laisva visuomenė gali būti sukurta tik žmonių, kurie priima laisvės suteikiamą atsakomybę, subjektų, kurie atsisako save pačius traktuoti kaip išorinių jėgų manipuliuojamus objektus, žmonių, kurie apibrėžia save per meilę Dievui, o ne neapykantą kitam“, – apibendrindamas rašo J. Sacksas.

Pagal Rabbisacks.com parengė Donatas Puslys.

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!