2020 11 17

Aurimas Šimeliūnas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Revoliucijų estetinis palikimas

Protestai Baltarusijoje
EPA nuotrauka

Dabartinė revoliucija Baltarusijoje dažnai lyginama su Ukrainos Euromaidanu, ir nenuostabu – šios dvi valstybės turi labai daug bendro. Abi priklauso posovietinei erdvei, abiejose rusų kalbos ir apskritai kultūros įtaka yra tokia didelė, kad, atsainiai tarstelėję ukrainiečius ar baltarusius esant tais pačiais rusais, tik su specifiniu vietiniu prieskoniu, dažnai būsime teisūs. Kita vertus, jų abiejų krikštamote galėtume laikyti LDK, nes būtent jos įtakoje ir pradėjo formuotis tas specifinis prieskonis.

Kadangi įvykiai Baltarusijoje anaiptol dar nesibaigė, palyginimas su Euromaidanu būtų ankstyvas, visgi jau dabar man norisi sugretinti revoliucinės estetikos požiūriu.

2013–2014 metų žiemą ukrainiečiai sugebėjo pateikti neįtikėtinų ginkluoto pasipriešinimo vaizdų. Dabar rašydamas stengiuosi valdytis ir nepasiduoti prisiminimams – vėl prieš akis iškyla sniege gemalo poza gulintis žmogus ir pro šalį bėgančių „Berkuto“ smogikų minia, kai kiekvienas  prabėgantysis atsivadėjęs smogia lazda gulinčiajam. Buvo barikados, degančios padangos, katapultos, miesto centre sudegintas šarvuotis. Reikėjo nuolat stabdyti vaizduotę ir save patį, nuolatos primenant sau, kad ne dėl kraupiai gerų vaizdų jutube, o dėl kažko kitko. Žinau, kad tokie įvykiai gražiai atrodo tik iš šono, bet daugelis ir stebėjome tai iš šalies, o terminas „sofos generolai“ šiuo atveju itin tikslus. Visgi, išlaikydami deramą pagarbą žuvusiesiems, konstatuokime – stebint Ukrainos įvykius nuo sofos per internetą, ginkluoto pasipriešinimo herojai kerėjo sukelto absoliutaus chaoso grožiu.

Tuo tarpu Baltarusijoje jau ketvirtą mėnesį vyksta taikios protesto akcijos. Jos vis dar taikios, nepaisant Lukašenkos režimo demonstruojamo beprecedenčio žiaurumo ir provokacijų. Nors diktatūroms pavaldžios jėgos struktūros ne vienoje šalyje yra pademonstravusios savo galią prieš taikius protestuotojus, tačiau jau kitą naktį po Baltarusijos prezidento rinkimų kilusių pasipriešinimo mitingų dalyviai papasakojo apie išskirtinio žiaurumo patyčias ir netgi išprievartavimus sulaikymo izoliatoriuose.

Aurimas Šimeliūnas. Aistės Noreikaitės nuotrauka

Lapkričio 12 dieną Baltarusijoje atsitiko eilinė tragedija – A. Lukašenkos režimui pavaldūs smogikai nužudė Romaną Bondarenką. Liudininkai pasakoja, kad jis įsivėlė į žodinį konfliktą su nežinomais asmenimis, kurie kiemuose nuplėšinėjo iškabintas nacionalines vėliavas ir kitą atributiką. Vėliau jis buvo išvežtas į sulaikymo izoliatorių, iš kurio pristatytas į ligoninę komos būsenos. Iš visko sprendžiant, tai padarė vadinamieji paramilitarinės grupuotės (Ukrainoje juos pradėta vadinti tituškomis) – tiesiog jokio oficialaus statuso neturintys ginkluoti banditai, visokeriopai dengiami valdžią uzurpavusio režimo. Diktatorius Lukašenka ta proga miglotai paaiškino, kad R. Bondarenka buvo girtas, tuo lyg ir duodamas suprasti, jog tragedijos priežastis –  nesaikingas alkoholio vartojimas. Vėliau, išreikšdamas užuojautą žuvusiojo artimiesiems, pareiškė, kad jo mirtis valdžiai nereikalinga, ir paragino iš žmogaus mirties nedaryti politikos. Ir tai tik pora iš daugelio jo išskirtinai ciniškų ir bukai neadekvačių jo komentarų.

Taikūs protestai, priešingai nei intensyvūs gatvių mūšiai, negali ilgesnį laiką prikaustyti „sofos generolų“ dėmesio, tačiau, nepaisant to, kaip pasibaigs revoliucija Baltarusijoje, jau galime konstatuoti, kad estetinis jos palikimas bus tiesiog tobulas piktojo diktatoriaus paveikslas. Nė kiek nepapudruotos devyniasdešimtųjų manieros, kolchozinė retorika ir pasaulėžiūra, urvinis patriarchalizmas, žiaurumas ir cinizmas jau susimaišė į tokį toksišką mišinį, kad net ir tuo atveju, jei Lukašenkai kažkokiu būdu pavyks išsilaikyti valdžioje, tolesnis jo prezidentavimas primins juodojo humoro komediją. Kilus Maidanui, tuometis Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius pabėgo į Rusiją ir jo pavardė ilgainiui pasimiršo. Tuo tarpu iš paskutiniųjų į valdžią įsikibęs Lukašenka pretenduoja savo pavardę paversti tikriniu daiktavardžiu.