2022 04 23

Vysk. Arūnas Poniškaitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Rinkis gyvenimą

Vysk. Arūnas Poniškaitis. Laimos Penek nuotrauka

Paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį minime Pasaulinę gyvybės dieną. Šiais metais ji sutampa su Velykų aštuondienio pabaiga – Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Žmogaus gyvenimas neatskiriamai susijęs su Dievo Gailestingumu. Juk šis gyvenimas yra visų pirma dovana, o ne kažkas, kas mums priklausytų dėl mūsų nuopelnų. Tai dovana, kurią gavome, nes Dievas nori, kad turėtume gyvenimą – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).

Netgi tada, kai esame netobuli, kai piktnaudžiaujame savo laisve – Dievas neatima iš mūsų gyvenimo. „Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 45). Dievas yra gailestingas, tačiau ne abejingas. Jis nepaliauja kvietęs: „Rinkis gyvenimą“ (Įst 30, 19).

Šiandien karo mašina dar labiau nuvertina žmogaus gyvybę, o žmonių žudymą kartais netgi bandoma šventvagiškai pateisinti Dievo vardu. Tačiau Dievo žodis nesileidžia „surakinamas“, padaromas nežmoniškų ideologijų įrankiu. Dievas beldžiasi į mūsų širdis paprastais ir aiškiais žodžiais: „nežudyk“ ir „rinkis gyvenimą“.

Vienybės ir solidarumo akcija „Laisvė šviečia“. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Šiandien renkamės gyvenimą, kai rūpinamės karo pabėgėliais, meldžiamės už taiką. Kai stengiamės atjausti kitą ir atsiliepti taip, kaip galime. Kai nesileidžiame supančiojami įvairių paralyžiuojančių klausimų: kodėl aš? o ką kiti? o kodėl jiems? o kodėl taip?…

Renkamės gyvenimą, kai į šių dienų iššūkius atsiliepiame didesniu solidarumu. Esame tarsi vienas kūnas, kurio gyvybę liudija ir tai, kad į vieno nario skausmą sureaguoja kiti. Renkamės gyvenimą, kai nepaliaujame būti keliaujančia Dievo tauta, su viltimi eidami į priekį ir padėdami vieni kitiems.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Renkamės gyvenimą, kai kuriame bendrystės ryšį tarp šeimų, nes ir pati Bažnyčia yra „šeimų šeima“ (Amoris Laetitia 87). Viena iš tokių bendrystę tarp šeimų skatinančių ir žmogaus gyvybe besirūpinančių iniciatyvų yra Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro koordinuojama pagalba šeimoms Ukrainoje, turinčioms naujagimių ar jų greitai susilauksiančioms. Tai įsipareigojimas pusei metų palaikyti ryšį su konkrečia šeima, kuri turėjo palikti namus ar liko karo zonoje, neteko darbo.

Šis ryšys – tai pabendravimas kad ir trumpomis žinutėmis ir šešis mėnesius skiriama po 100 eurų parama, kurią galima susidėti ir kelioms šeimoms.

Net ir dabar, kai beveik mūsų kaimynystėje siaučia mirtį sėjantis karas, šiandien ir kasdien gailestingumo darbais rinkimės gyvenimą.