Rūpintis bažnyčias lankančiųjų sveikata palikta vietinių dvasininkų iniciatyvai

Visuomenę pasiekė nerimo kupinas medikų laiškas: virusui plintant daug didesniu greičiu nei pavasarį, daugiau kaip pusė lovų, numatytų gydyti COVID-19 užsikrėtusiems ligoniams, yra užimtos, susirgimų skaičiai toliau nevaldomai auga. O tai gresia kitų medicinos paslaugų stabdymu. Siekdami išvengti sveikatos apsaugos kolapso, medikai kreipiasi į žmones, prašydami atsisakyti nebūtinos veiklos ir susitikimų, dėvėti kaukes ir nuolat plautis rankas bei dezinfekuoti paviršius.

Šis laiškas galų gale išjudino ir iki šiol daugiau laiko rinkimams nei gyventojų sveikatai skyrusią valdžią. Lietuva buvo padalyta į zonas pagal šviesoforo spalvų principą, 13-oje savivaldybių paskelbtas karantinas, ribojama laisvalaikio veikla, moksleiviams po atostogų įvedamas nuotolinis mokymas, prekybos vietose reikalaujama užtikrinti po 10 kvadratinių metrų ploto asmeniui, ribojami susibūrimai. Vyriausybės karantinuojamose savivaldybėse rekomenduojama jų teritorijose veikiančioms religinėms bendruomenėms organizuoti apeigas tokiu būdu, kad būtų išvengta susibūrimų, arba susilaikyti nuo religinių apeigų atlikimo.

Kaip į tokią situaciją reaguoja Lietuvos bažnyčios? Liepos pabaigoje Lietuvos vyskupų konferencija išleido rekomendacijas, raginančias tikinčiuosius bažnyčiose ir bažnytinių renginių vietose laikytis 2 metrų atstumo, o jei tokios galimybės nėra – dėvėti burną bei nosį dengiančias kaukes, dezinfekuoti rankas einant į maldos ir parapijų namus bei klebonijas. Prieš šv. Komunijos dalijimą jos dalytojai raginami dezinfekuoti rankas, patalpos būtinai turi būti reguliariai dezinfekuojamos ir vėdinamos. Jaučiantieji peršalimo ligoms būdingų simptomų raginami melstis namuose. Pavasarį Lietuvos vyskupų konferencija, reaguodama į prastėjančią Covid-19 pandemijos situaciją Lietuvoje, laikinai pakeitė šv. Komunijos priėmimo Lietuvoje tvarką: nuo 2020 m. balandžio 24 d. šv. Komunija buvo dalijama tik į ranką, tačiau vasarą buvo grąžinti abu būdai: į ranką ir į burną, nors pandemija anaiptol nebuvo pasibaigusi.

Liepą užsikrėtusiųjų skaičiai dar nešovė į aukštumas. Tačiau dabar, kai per pastarąją parą užregistruota jau daugiau kaip keturi šimtai infekuotųjų, pasidairius po Lietuvos bažnyčias akivaizdu, kad rūpestis dėl jose besilankančiųjų paliktas vietinių dvasininkų iniciatyvai bei sąžinei. Yra bažnyčių, kuriose kunigai deda visas pastangas, kad sumažintų tikinčiųjų riziką užsikrėsti: šv. Komunija dalijama tik į ranką, pasirūpinama dezinfekcinėmis priemonėmis, bažnyčiose pažymėtos vietos atsisėsti, kad būtų laikomasi saugaus atstumo.

Bet daugumoje bažnyčių tokių pastangų nesimato. Dvasininkai nei patys dėvi apsaugines kaukes, nei primena tikintiesiems apie jų dėvėjimo svarbą, pasitaiko, kad rekomendacijos paskaitomos iš lapelio jau pasibaigus šv. Mišioms. Apie saugius atstumus tarp tikinčiųjų nėra nė kalbos, einant šv. Komunijos nusidriekia tirštos eilės kaip ir laimingais ikipandeminiais laikais. Šv. Komunija dalijama dviem būdais, o besikreipiantieji į bažnyčios kleboną dėl baimės užsikrėsti sulaukia atsakymo, kad kunigai be vyskupo atskiro sprendimo negali keisti šv. Komunijos priėmimo tvarkos, t. y. dalinti tik į ranką. Tačiau atsakingesni kunigai šv. Mišių pradžioje pasako tikintiesiems, jog Komunija bus dalinama TIK Į RANKĄ, taip pat paaiškina, kaip reikia elgtis ją gavus.

JAV atlikta studija, analizuojanti Covid-19 užsikrėtimus uždarose patalpose, rodo, kad maldos namuose užkratas plinta ne prasčiau nei kavinėse ar baruose. Lietuvoje taip pat jau yra fiksuotas užsikrėtusių asmenų lankymasis bažnyčiose. Neseniai persirgusi koronavirusu bičiulė savo užsikrėtimą sieja su viena Vilniaus bažnyčių. Joje buvo itin prastai dezinfekuota (arba išvis nedezinfekuota) aplinka prie klausyklos, prie kurios vienas po kito klaupėsi penitentai, kai kurie net nedėvėję apsauginės kaukės…

„Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą…“ (Gal 6, 2). Atidžiai ir nuoširdžiai rūpintis vieniems kitais, neleidžiant apsikrėsti pavojinga liga, su kuria kovoja visas pasaulis, neturėtų būti per sunki našta krikščionims. Taip pat ir jų ganytojams.