Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2022 05 02

Greta Latvėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Rusijos karas Ukrainoje – pragaištis ne tik žmonėms, bet ir kultūrai

Per protestą JAV atkurtas Marijos Prymachenko paveikslas. EPA nuotrauka

Atrodo, kad Ukrainoje Rusija yra pasirengusi sunaikinti viską – ne tik karius, civilius, karinius objektus ar tai, kas pasitarnautų norint laimėti karą, tačiau ir kultūrą. Tarp visų įmanomų priemonių, skirtų sunaikinti žmonių ryžtą ir palaužti dvasią, kultūros naikinimas vaidina labai svarbų vaidmenį.

Deja, bet šalia visų Rusijos daromų nusikaltimų, Ukrainos kultūros naikinimas bei meno vogimas yra dar vienas, darantis neįkainojamą žalą. Kovo 13 d. Zaporižės istorijos ir kultūros muziejaus-rezervato direktorius pranešė, kad rusų okupantai išnešė viską, ką tik pakėlė, iš šio muziejaus, o likusią dalį eksponatų sunaikino.

Nors okupantų kelyje pasitaiko net rusų menininkų darbų – viename iš pirmiausia apšaudytų, Charkivo meno muziejuje, didžioji dalis eksponatų buvo rusų menininkų darbai – okupantai labiau orientuojasi į ukrainiečių meno naikinimą. Ivankovo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame namus buvo atradę net 25 garsios ukrainiečių folkloro menininkės Marijos Prymachenkos darbai, buvo sulygintas su žeme.

Sprogimai naikina nuostabią Ukrainos architektūrą. Šalis turėjo 14 tūkstančių architektūros paminklų ir 46 didelius istorinius ir kultūrinius rezervatus. Dabar tikslų skaičių galima bus nustatyti tik po karo, nes Rusija tai pasirengusi paversti griuvėsiais. Vien Charkivo mieste raketos smogė miesto Laisvės aikštei, kurioje buvę 1928 m. pastatyti Pramonės rūmai turėjo būti įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Charkivo nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras, filharmonija taip pat virto griuvėsiais.

Charkivo regioninės administracijos pastatas raketai smogus į aikštę gretimais. EPA nuotrauka
Kharkivo Pramonės rūmai prieš karą. Guide.kharkov.ua nuotrauka
Lvive aplink istorinę skultūrą statomas apsauginis barjeras. EPA nuotrauka

Ukrainoje kultūrinį paveldą siekiančios apsaugoti grupės skubiai renka ir į slėptuves neša paveikslus, skulptūras, kitus vertingus daiktus. Tačiau tokių slėptuvių skaičius mažėja. Jų pakankamai turi likti ne tik menui, bet ir žmonėms prisiglausti vykstant sprogimams. Tad didelė dalis meno kūrinių vis dar stovi apleistuose muziejuose ar ištuštėjusiose gatvėse. Tikėdamiesi bent kiek apsaugoti statulas nuo sprogimų miesto aikštėse, ukrainiečiai jas apvynioja plastikinėmis ar kitokiomis medžiagomis, apdeda smėliu pripildytais maišais. Sprogimams artėjant prie Lvivo, pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo viduramžius menanti Jėzaus Kristaus skulptūra buvo pašalinta iš Lvivo Armėnų katedros ir nugabenta į nuo bombų galinčią apsaugoti slėptuvę.

Šiandien jau suskaičiuota daugiau nei 100 sugriautų ar pažeistų kultūros objektų Ukrainoje. Šis skaičius auga kasdien. Nė vienas iš sunaikintų ar pažeistų objektų nebuvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kuriame yra Šv. Sofijos katedra ar Kyjivo Pečersko Lavros vienuolynas. Tačiau verta paminėti, kad UNESCO saugomų objektų sugriovimas reikštų tarptautinės teisės pažeidimą ir būtų laikomas karo nusikaltimu. Tačiau, Rusijai toliau masiškai vykdant Ukrainoje karo nusikaltimus, ši priežastis gali būti nepakankama sulaikyti juos nuo kultūrinio paveldo naikinimo.

Kyjivo šv. Sofijos katedra 2022-03-02. Zurab Kurtsikidze / EPA-EFE nuotrauka

Rusijos veiksmuose, naikinant Ukrainos kultūrą, galima įžvelgti panašumų su nacių veiksmais, nukreiptais prieš „netinkamą“ meną. Išsigimęs menas (vok. Entartete Kunst) buvo terminas, kurį Adolfo Hitlerio vadovaujama nacių partija 1920 metais vartojo apibūdinti nevokišką, masonišką, žydišką ar komunistinį modernų meną. Jis buvo pašalintas iš muziejų Vokietijoje, perkeltas į saugyklas, parduotas arba sunaikintas. 1933 m. gegužės 10 d. Berlyne studentai sudegino daugiau nei 25 000 „nevokiškų“ knygų. Taip pat jie su tokiu menu elgėsi ir užimtose teritorijose. 1942 m. liepos 27 d. liepsnose paskendo didelė dalis Picasso, Dalí, Ernsto, Klee, Léger ir Miró darbų. Neilas Levi savo knygoje „The Chronicle of Higher Education“ pateikia dvi tokio nacių elgesio versijas: pirmiausia tai buvo estetinis nacių tikslas išvalyti tautą nuo netinkamo, nevokiško meno, kita vertus, tai buvo puikus pajamų šaltinis išlaikyti režimą.

Menas pats neapsigins. Jo išsaugojimui reikia pirmiausia Vakarų, UNESCO, o vėliau ir mūsų pagalbos. Kultūrinis Ukrainos paveldas nėra tik ukrainiečių identiteto dalis. Tai pasaulio istorijos dalis, kuri privalo išlikti. Rusų okupantai, taikydami nacių praktikas, gali naikinti fizinį kūną turintį meną, tačiau ukrainiečių kultūros bei dvasios jie nesugebės palaužti.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite