Rusijos roko grupės DDT lyderis J. Ševčukas: esu buvęs ne viename kare, bet koks karas yra mėšlas

„Prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina – tai gėda. Tai mūsų gėda. Deja, atsakomybę už tai prisiimti teks ir mūsų vaikams, dar visai jaunoms kartoms ir dar negimusiems rusams. Mes nenorime, kad mūsų vaikai gyventų šalyje agresorėje, kad jie gėdytųsi to, jog jų kariuomenė užpuolė kaimyninę nepriklausomą valstybę. Mes raginame visus Rusijos piliečius tarti „ne“ šiam karui“, – skelbiama Rusijos kultūrininkų pareiškime.

Nepriklausomo Rusijos TV kanalo „Dožd“ („Lietus“), paskelbto „užsienio agentu“, eteryje karinę operaciją Ukrainoje pakomentavo Rusijos muzikantas, kompozitorius, uolus pacifistas, roko grupės DDT, puikiai žinomos Lietuvos auditorijai ir tituluojamos permainų istorijos metraštininkais, lyderis JURIJUS ŠEVČUKAS.

Žurnalistė, kanalo „Dožd“ vedėja Ana Mongait priminė, kad grupė DDT su jos lyderiu J. Ševčuku priešaky visada pasisakydavo ir pasisako už taiką pačiomis sudėtingiausiomis Rusijos istorijos akimirkomis, pavyzdžiui, įsiplieskus Čečėnijos karui. J. Ševčukas buvo vienas iš tų žmonių, į kuriuos visuomenė rėmėsi absoliutaus beviltiškumo akimirkomis. Akimirkomis, kai buvo visiškai nebeaišku, kas bus toliau. Net tokiais juodžiausiais momentais J. Ševčukas su grupe sugebėjo įžvelgti taikos viltį. Kaip situacija DDT muzikantui atrodo dabar? Ar yra kokios nors vilties Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje?

„Ana, jūs teisi, jau liežuvius nusitrynėme faktiškai kiekviename koncerte dainuodami „Nešaudyk“. Juk prisimenate, kai man pasiūlė pasveikinti žmones Naujųjų metų proga „Dožd“ eteryje? – sakė muzikantas. – Aš kalbėjau vien apie karą ir taiką, prisiminiau tėvus, kurių pirmas tostas buvo už taiką, nes jie savo kailiu patyrė siaubingą tragediją. Ir ją patyrė ne paraduose, o būtent apkasuose ir priešo linijose. Šiaurėje mano motina dirbo.

Jūs žinote, mes, DDT, visada su žmonėmis. Mes visada su žmonėmis, mes su paprastais žmonėmis, mes dainuojame paprastiems žmonėms, inteligentijai, mokytojams, kareiviams ir ugniagesiams, statybininkams, gydytojams ir taip toliau, ir panašiai. Mes tarp žmonių, o ne tarp kažkokios šaltos ciniškos biurokratijos, kurios pas mus kalnai. Ir vis dainuojame už taiką, už taiką. Bet matote, kas dabar dedasi…“

J. Ševčukas teigė, kad ir jį, ir kitus grupės narius, žinoma, šokiravo prasidėjęs karas Ukrainoje. Muzikantams, aišku, natūraliai kilo klausimas – ką jie kaip grupė gali padaryti? Pasakyti?

„Matyt, ir toliau kalbėsime apie taiką, apie karą, mąstysime, šildysime žmones, dvasiškai juos palaikysime –  ką ir veikėme visą savo gyvenimą. Persiorientuoti, man regis, dabar jau vėloka. Mus slegia didžiulis liūdesys. Didžiulis liūdesys.

Tiesiog atrodo, kad tokio dalyko dar nėra buvę. Netgi lyginant su siaubingomis Čečėnijos karo akimirkomis atrodo, kad dabar – dar blogiau, dar baisiau, nes viskas – gerokai globaliau“, – tvirtino J. Ševčukas.

Grupės DDT lyderis priminė, kad 1999 metais, NATO pajėgoms bombarduojant Belgradą, muzikantai pasiėmę į rankas gitaras išvyko ten. Rengė koncertus, daug bendravo su žmonėmis, protestavo prieš NATO bombardavimą.

„Mūsų valdžios atstovų aš ten nemačiau. Ten būdami mes nėrėmės iš kailio už taiką. Mums bet koks karas – tai siaubas ir savivalė, bet koks karas yra mėšlas. Esu buvęs ne viename kare ir išties visko per akis prisižiūrėjau… Ne žemėlapiuose aš karą tyrinėju, nestumdžiau pulkų į kairę ir į dešinę. Aš žvelgiau žmonėms į akis tiesiai, stovėdamas nuo jų per metrą, pusantro, dvidešimt centimetrų. Žmonėms, kurie žūva kare, kareivėliams aštuoniolikmečiams, taikiems gyventojams… Aš su jais nuolat bendrauju.

Ir šis sielvartas man jau įsiėdęs į vidų – kaip anglis šachtininkų panagėse. Įsiėdęs man į sielą taip, kad, tiesą sakant, daugiau jau nebegaliu girdėti žodžio „karas“, – TV kanalo „Dožd“ eteryje palaikymo žodžius Ukrainai ir raginimą nutraukti šioje valstybėje karą tarė grupės DDT muzikantas J. Ševčukas.