Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 12 07

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje tampa dar svarbiau palaikyti Tibetą

EPA nuotrauka

Gruodžio 9-ąją, Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse, Tibeto rėmėjai Vilniuje nuo 12 val. rengia piketą prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados.

Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo kietos rankos politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą, gamtos išteklių eikvojimą regione, nuoseklų kultūros niokojimą, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir priekabiavimus prie Tibeto žmonių, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus.

Pasak visuomenininko, ilgamečio Tibeto rėmėjo Roberto Mažeikos, pastaraisiais metais Kinija, brutaliai užgniaužusi Honkongo demokratiją, šiandien jėga grasina sunaikinti ir demokratiškai valdomą Taivaną.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui paskelbus ilgai lauktą ataskaitą apie galimus Kinijos nusikaltimus žmogiškumui prieš uigūrų mažumą Sindziango regione, dabartinė komunistinė Kinijos valdžia net neapsimetinėja, kad priverstinė kultūrinė asimiliacija yra šios šalies politikos dalis, naudojama ir Tibete.

„Kinijos pareigūnai įgyvendina tai, ką partija oficialiai vadina „sinicizacijos“ procesu, ir tai taikoma tiek Sindziange, tiek Tibete. Šiandien tibetiečių siekiui išsaugoti etninę ir religinę tapatybę nėra vietos komunistų partijos įgyvendinamoje „etninės vienybės“ bei „šiuolaikinės socialistinės valstybės“ politikoje. Tuo tarpu šiai politikai besipriešinantys tibetiečiai yra sulaikomi, o jų areštai baigiasi daugelio metų įkalinimu arba net mirtimi“, – teigia R. Mažeika.

Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad tibetiečių sulaikymo dingstimi dažnai yra tiesiog Jo Šventenybė Dalai Lamos nuotrauka jų telefonuose.

Pasak Tibeto rėmėjo R. Mažeikos, Kinijos valdžia Tibete ir toliau tebenaikina budistinį paveldą – šiais metais sugriautos kelios milžiniškos Budos skulptūros Kham Drakge, uždaromi budistiniai institutai, tibetiečių vaikai priverstinai mokomi internatinėse mokyklose, tokiu būdu juos atskiriant ne tik nuo šeimos, bet ir jų kalbos bei kultūros.

„Nepaisydami itin didelių pavojų, Tibeto žmogaus teisių gynėjai ryžtingai priešinasi komunistinės Kinijos politikai. Tai liudija ir beprecedentė tibetiečių susideginimų banga, kilusi 2009 metais. Šią kraštutinę protesto formą Tibete pasirinko 157 vyrai ir moterys, iš kurių du – šiais metais“, – pasakojo R. Mažeika.

Tibeto rėmėjai ragina Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą apsilankyti Tibete ir įvertinti žmogaus teisių padėtį. Taip pat tarptautinę bendruomenę taikyti sankcijas Kinijos vyriausybės pareigūnams ir partijos nariams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, nusikaltimus žmoniškumui bei genocidą.

Raginama Kinijos valdžią paleisti visus Tibeto politinius kalinius, įskaitant 11-ąjį Pančen Lamą Gedhun Choekyi Nyimą, ištirti ir viešai pranešti apie visų sulaikytų ar pradingusių tibetiečių situaciją bei buvimo vietą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien