2022 05 18

Nikodem Szczygłowski

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Rusiškasis „BigMac“ kompleksas

„McDonald's“ restoranas Maskvoje, 2020 m. Prasidėjus karui Ukrainoje, ši greito maisto milžinė uždarė savo restoranus visoje Rusijoje. EPA nuotrauka

Užvakar „McDonald's“ paskelbė, kad po daugiau nei 30 metų darbo Rusijos rinkoje visam laikui paliks šią šalį – tarptautinis tinklas jau pradėjo pardavinėti savo restoranus. Šis pareiškimas nebuvo netikėtas, nes jau kovo mėnesį visoje Rusijoje buvo laikinai uždaryta 850 „McDonald's“ restoranų.

Greitojo maisto milžinė paskelbė, kad dabartinį sprendimą priėmė dėl karo Ukrainoje sukeltos „humanitarinės krizės“ ir „nenuspėjamos veiklos aplinkos“.

Verta prisiminti, kad pirmojo „McDonald’s“ restorano atidarymas Maskvoje 1990 m. simbolizavo Šaltojo karo įtampos atšilimą. Tuo metu tai atrodė kaip simbolinė eros pabaiga. Kai 1990 m. sausį – beje, netrukus, kovo 11 d. Lietuva paskelbs nepriklausomybę ir Sovietų Sąjunga pradės byrėti – Maskvos A. Puškino aikštėje buvo atidarytas pirmasis Sovietų Sąjungoje „McDonald’s“ (SSRS formaliai vis dar egzistavo), eilė į restoraną buvo tokia ilga, kad joje stovėti reikėjo daugiau nei tris valandas.

Tai buvo ilgiausia eilė griūvančioje imperijoje, kuri anksčiau pasižymėjo, pavyzdžiui, parodomosiomis eilėmis prie Lenino mauzoliejaus Raudonojoje aikštėje. Nors, aišku, toli gražu ne vienintelė – „didingoje šalyje“, nuolat kovojančioje su išoriniais priešais, vidaus rinkos aprūpinimas prekėmis niekada nepasižymėjo ypač aukštu lygiu, o griūnant sovietų imperijai įvairių buitinių prekių trūkumas tapo įprastu reiškiniu.

Simboliška ir tai, kad ši epocha, prasidėjusi su tokia didele viltimi dėl geresnės – bendros ir laisvos, nors daugeliui visų pirma sotesnės – ateities, kurią pradėjo toji eilė Maskvos A. Puškino aikštėje, būtent dabar artėja į pabaigą. Ir būtent sulig „McDonald’s“ pasitraukimu iš Rusijos.

Uždarytas „McDonald’s“ restoranas Maskvos rajone, 2022 m. gegužė. EPA nuotrauka

„Negalime ignoruoti humanitarinės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje. Neįsivaizduojama, kad garsiosios mūsų „Auksinės arkos“ dabar Rusijoje simbolizuotų tą pačią viltį ir pažadą, dėl kurių prieš 32 metus atėjome į Rusijos rinką“, – pareiškė „McDonald’s“ generalinis direktorius Chrisas Kempchinskis pranešime įmonės darbuotojams ir tiekėjams.

Režimo atstovai ir jo rėmėjai tarp paprastų rusų vis dar bando išsaugoti gerą veidą ir nesivaržydami skelbia, kad vietoje „McDonald’s“ bus įkurtas naujas vietinis tinklas, kuris pakeis amerikietiškus restoranus. Jie jau anksčiau buvo paskelbę tinklo pavadinimą – „Dėdė Vania“ – ir pristatė jo logotipą, kuriame pavaizduota aukštyn kojomis apversta raidė M, primenanti kirilicos raidę В (V).

Tai iš tiesų yra simbolinis „rusiškojo Donbaso“ prijungimas prie Rusijos, o tiksliau – atvirkščiai, nes panašios idėjos jau prieš kelerius metus buvo išbandytos su apleistais Ukrainos „McDonald’s“ restoranais, kuriuos užgrobę Donbaso „kovotojai“ juos pervadino į „DonMac“.

Įdomu, ar „Dėdė Vania“ tinklas, kuris šioje didingoje Transuralijoje, vadinamoje kažkodėl „Rusijos Federacija“ (nors šalyje gyvena dauguma nerusiškų tautų ir tai yra viena labiausiai centralizuotų valstybių pasaulyje), pakeis „McDonald’s“, siūlys „Balšoj Pu s kartoškaj“ rinkinius? [žodžių žaismas: „Pu(tinas)“ ir „Pu(ke)“ (angl. Puke – vėmalai) – red.]

O jei rimtai, mažai kas žino, kad „McDonald’s“ nuo pat karo pradžios laikinai sustabdė savo veiklą ir Ukrainoje, kur, mano nuomone, šio tinklo įstaigos buvo labai populiarios (ko gero, net labiau nei kitose regiono šalyse), ir iki šiol neatnaujino savo veiklos.

„McDonald's“ restoranas Peremislyje, Lenkijoje, prie sienos su Ukraina. Nikodemo Szczygłowskio nuotrauka
Ukrainietiškas mėsainis. „McDonald's“ restoranas Peremislyje, Lenkijoje, prie sienos su Ukraina. Nikodemo Szczygłowskio nuotrauka
„McDonald's“ restoranas Peremislyje, Lenkijoje, prie sienos su Ukraina. Nikodemo Szczygłowskio nuotrauka
„McDonald's“ restoranas Peremislyje, Lenkijoje, prie sienos su Ukraina. Nikodemo Szczygłowskio nuotrauka
„McDonald's“ restoranas Peremislyje, Lenkijoje, prie sienos su Ukraina. Nikodemo Szczygłowskio nuotrauka

Tad šiuo metu artimiausias Ukrainos gyventojams „McDonald’s“ yra Lwowskos gatvėje Peremislyje, netoli išvažiavimo iš miesto Medykos pasienio punkto link, kur pastaruoju metu daugiausia klientų yra Ukrainos piliečiai ir (ypač) pilietės. Neseniai netyčia išgirdau ten tokį pokalbį telefonu: „Tu neįsivaizduoji, koks tai feelingas (jausmas) gerti kavą ir užkąsti „kartoplianyku“ (ukrainietiškas „McDonald’s“ bulvinio paplotėlio, angliškai vadinamo hash brown, pavadinimas) „Make“ – po daugiau nei dviejų mėnesių! Supranti? Viskas yra kaip buvę. Aš tuoj apsižliumbsiu.“ Taip kažkam pasakojo šviesiaplaukė mergina su rožiniu megztuku.

Sėdėdamas prie puodelio arbatos šiame „McDonald’s“ restorane Lwowskos gatvėje Peremislyje, staiga suprantu, kad artimiausias veikiantis šio tinklo restoranas į rytus nuo Ukrainos sienos tikriausiai būtų Tbilisyje, Baku arba Nur Sultane.

Svarstau, kokią svarbią vietą „McDonald’s“ užima priklausymo „dideliam pasauliui“ kontekste žmonių sąmonėje. Žinomą ukrainiečių rašytoją ir poetą Serhijų Žadaną kadaise išgarsino romanas „BicMac“, kurį sudarė įvairios saldžiarūgštės „europietiškos“ istorijos, beveik prieš du dešimtmečius matytos jauno ukrainiečio, dar tik atrandančio Europą kaip didžiojo pasaulio dalį, akimis. Tuo metu Ukraina stovėjo ant šio pasaulio slenksčio, vis dar būdama jo šešėlyje ir siekdama prie jo prisijungti; šių troškimų atspindį liudija knygos pavadinime esantis tariamas „BigMac“.

„BigMac“ taip pat yra antiglobalistų taip nekenčiamos globalizacijos simbolis, kurią Putino režimo šalininkai, be kita ko, tapatina su Vakarų pasaulio „supuvimu“, neva priešpriešinamu rusiškojo pasaulio „dvasingumui“ – rusiškajam pasauliui (русский мир). Jis, kitaip nei Vakarų „makdonaldinis“ pasaulis, remiasi ne vartotojiškumu ir materializmu, o „tradicinėmis vertybėmis“.

Žinoma, tai yra fikcija, melas ir iliuzija – ir tai aiškiai parodo daugumos rusų požiūris į „McDonald’s“, kurį galima apibūdinti kaip neapykantos Vakarų pasauliui ir kartu pasipiktinimo, kad iš jų atimta teisė neribotai su juo kartu vartoti po Auksinių arkų ženklu, mišinį.

Gatvės aktorius, vaidinantis carą, prie uždaryto „McDonald’s“ restorano Maskvoje, 2022 m. gegužė. EPA nuotrauka

Perfrazuojant gerai žinomą makroekonomikos teoriją apie vadinamąjį „BigMac“ indeksą (padedantį suprasti tikrąją paslaugų ir prekių vertę, kai tam tikros šalies gyventojų pajamas palyginame su šio populiaraus „McDonald’s“ produkto kainomis), norisi sakyti, kad Rusijos visuomenės atveju turime reikalą su tam tikru „BigMac“ kompleksu – kas skamba net dar įdomiau, turint omenyje, kad rusų kalboje „McDonald’s“ rinkinys vadinamas kompleksu, kaip ir, pavyzdžiui, nevisavertiškumo kompleksas (комплекс неполноценности).

Požiūris į „McDonald’s“ aiškiai parodo rusų ir jų režimo nacionalinio charakterio esmę – visą vadinamosios „rusiškos sielos“ šizofreniją, kuri pasireiškia tuo, kad jiems yra „nusišvilpti į visą pasaulį“, bet tuo pat metu nori viską iš šio nušvilpto pasaulio turėti pas save arba verčiau sau. Šis „viskas“ veikiau turėtų būti suprantamas kaip savotiškas cargo kultas, bet jiems tai nesvarbu. Juk ilgą laiką rusai visą Vakarų kultūrą suvokė beveik išimtinai per panašaus cargo kulto prizmę – t. y. per prekes ir kitas gerybes, galinčias atnešti jiems asmeninės naudos.

Tačiau tai yra daug platesnio masto pasaulio suvokimas. Juk Milane, pavyzdžiui, visų pirma apsiperkama įvairių dizainerių prekių ženklų parduotuvėse, o ne lankomasi La Scala operos teatre ar Santa Maria della Grazie bažnyčioje, kur galima pamatyti garsiąją Leonardo da Vinci „Paskutinę vakarienę“. Visa Europos kultūra, pagrįsta antikos, viduramžių, Renesanso, Apšvietos patirtimi, cargo kulto išpažinėjams, kuriais de facto ir yra rusai, yra viso labo tik išorinis kiautas, nereikšmingas priedas prie patogaus gyvenimo Londone, sąskaitos Šveicarijos banke, vilos Baltijos pakrantėje Jūrmaloje, eilinių nieko neveikimo kupinų atostogų prie Gardos ežero, brangių firminių prancūziškų vynų, gero čekiško alaus ar net tiesiog gardžių lietuviškų sūrių vartojimo.

Atsižvelgiant į šį požiūrį, kuris dominuoja rusų pasaulėžiūroje kalbant apie jų santykius su likusiu pasauliu, „McDonald’s“, tiesą sakant, turi simbolinę dimensiją, nes jo buvimas tam tikroje šalyje liudija apie priklausymą šiam pasauliui, kuris visų pirma suvokiamas kaip didelis pasaulinis prekybos centras. „McDonald’s“ yra Pietų Afrikoje, Kinijoje ar Indijoje, bet ne ajatolų Irane, Talibano režimo valdomame Afganistane ar Kim Jong Uno Šiaurės Korėjoje. Prie pastarųjų ką tik prisijungė ir šalis, vadinama Rusijos Federacija.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Todėl tokio žymaus cargo kulto simbolio kaip „McDonalds“ pasitraukimas iš Rusijos jiems vis dėlto turi būti labai skausmingas ir žeminantis – net labiau nei sankcijos finansų sektoriui ir kitos. Tai skausminga ir žeminanti patirtis, nes paprasčiausiu būdu parodo rusams jų teisėtai „užtarnautą“ vietą šiame pasaulyje, kurio dalimi vienu metu jie ir nori būti, ir kurį deklaratyviai atmeta – vietą, kurios jie patys nenori priimti į savo sąmonę, neįsivaizduoja, kuri nėra išgalvota ir šlovinama propagandos, bet yra visiškai reali, tikroviška, apčiuopiama ir netgi žemiška.

Žemiška ir tikra, kaip ir atsakymas į klausimą: ką galima rasti 60 tūkstančių gyventojų turinčiame Lenkijos mieste Peremislyje, esančiame prie pat Ukrainos sienos, ko nėra daugiamilijoninėje Maskvoje? Taigi „McDonald’s“.