Saugokime aplinką ir savo sveikatą – vaistams šiukšliadėžėje ne vieta

Taip buvo elgiamasi ne iš piktos valios ar abejingumo – tiesiog menkai kalbėta, kad taip daryti nedera. Tačiau vaistiniai preparatai, išmesti su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų mūsų pačių sveikatai. Laimė, žmonių sąmoningumas auga, pasenę vaistai vis dažniau rūšiuojami, tačiau ir čia dar pasitaiko klaidų, kyla klausimų.

Augantį sąmoningumą rodo skaičiai

Lietuvos vaistininkai pastebi, kad kasmet žmonės vis aktyviau įsitraukia į pasenusių ir nebereikalingų vaistų, užsigulėjusių namų vaistinėlėse, rūšiavimą. Pavyzdžiui, į vieno iš Lietuvoje veikiančių tinklų vaistines 2022 m. buvo atnešta net 3,6 karto daugiau surūšiuotų nebevartojamų vaistinių preparatų nei 2021-aisiais. Tai sudarė net 8874 kilogramus ir, pasak vaistinių tinklo atstovės, tapo pastarųjų keleto metų rekordu.

Palyginimui – 2021 m. buvo atnešta utilizuoti 2435 kg vaistų, 2020 m. – 1655 kg, o 2019-aisiais surūšiuotų vaistų skaičius siekė vos 933 kg.

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai, taigi visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai.

Vaistinėse utilizuojami tik vaistai, o ne papildai ar vitaminai

Pasak vaistininkų, kartais žmonės į vaistines atneša ne tik nebereikalingus ar negaliojančius vaistus, bet ir vitaminus, maisto papildus, kosmetiką bei tokias medicinines priemones kaip pleistrai, tvarsčiai. Iš tiesų vaistinėse rūšiuoti laukiami tik vaistai, o visus kitus minėtus vitaminus ir medicinos priemones kiekvienas gali paprasčiausiai rūšiuoti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Taip pat galima vadovautis taisykle, kad naikinti į vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis vaistas, nereceptinis vaistas.

Kartais žmonės kreipiasi į vaistininkus nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai, adatos ar namų vaistinėlėse užsilikę gyvsidabrio termometrai. Gyvsidabrio termometrų paprasčiausiai išmesti šiukšliadėžę negalima, tačiau vaistinės jų taip pat nepriima. Tad juos reikia atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambių matmenų atliekų surinkimo aikšteles. Kalbant apie švirkštus ir adatas, juos galima išmesti ir į šiukšliadėžę, tačiau tokiu atveju labai svarbu juos saugiai supakuoti, kad nekiltų pavojaus kitiems.

Nekaupkite nebereikalingų vaistų

Pasak vaistininkų, viena iš savigydos klaidų – nebereikalingų vaistų kaupimas atsargai. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Pirmiausia atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą. Tačiau jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukėte antibiotikų vartojimą anksčiau laiko arba namuose turite kitų jau jums nebereikalingų receptinių vaistų, derėtų juos atnešti į vaistinę saugiai utilizuoti.

Vaistininkai įspėja, kad pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – jie gali tapti neveiksmingi arba sukelti šalutinių poveikių, todėl reikėtų reguliariai patikrinti namų vaistinėlę. Pasak vaistininkų, optimalus laikotarpis – kartą per pusmetį. Taip vaistų neprisikaups labai daug, o rūšiavimas atims mažiau laiko.

Parengta pagal „Eurovaistinės“ informaciją.