2021 06 14
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Sava vieta

Kas iš tavęs
kas po tavęs
kas tavęs lieka, žmogau?
Kartais dūmas neblaškomas vėjo, kartais keli kauleliai kur po žemėmis pabalę.
Dūmas – tai tu didžiuosiuose namuose, erdviuose kaip visas Dievo pasaulis, visa planeta, o dar po žvaigždžių dangčiu.
Žemė – tai toji, kuria vaikščiojai ir bėgiojai, iš kurios išaugai ir į kurią grįžai.
Artimiausia tikroji vieta. Tavo kauleliai kažkodėl nori būti savo žemėje. Joje – tikrasis poilsis.
Iš kur tas jausmas – tikėjimas? Noras grįžti… Būti savoje vietoje nors pelenų saujele. Išsipildymas gyvasties.
Lietuvių antropologijos tyrimams tai turėtų būti vienas pamatinių dalykų.
Juk neteisinga, juntame, kai artimųjų kaulai išblaškyti „už Uralo – žemės galo, ne po savo šalį“.
O kai grįžta nors kauleliai kaip anuomet, Atgimimo polėkyje, ar bent urna su pelenais – tai gerai, verta ir teisinga.
Jei teks tau būti užkastam prie žemės galo – o, kad užbarstytų kas bent žiupsnelį tėvynės smėlio!..
Mistika? Lietuviški monai? Ne.
Tiesa, teisingumo pojūtis. Su juo nesiginčysi.
Kapuos sapnuoja milžinai.
Naujausi

Pankrokas prieš Kremliaus patriarchą

Šventumo estetika. Ekspresyvi šv. Lauryno kankinystė

Laiškas redaktoriui: popiežius karo akivaizdoje

Šviečianti jaunystė. V. Strauko fotografijų serija „Paskutinis skambutis“

Vakarų Balkanų ekspertė L. Strupinskienė: „Tiesos ir teisingumo paieškos yra nepaprastai sudėtingos“

Apie atleidimą

D. Dagienė: „Vilniaus geto teritorijoje tokios fotografijos, lyg nukritę medžių lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse…“

Apie pornografiją: Emilio ir Nerijaus pokalbis rūsyje

Knygos apie Panerių memorialą autorius Z. Vitkus: nežinia, ar memorialai gydo ir moko, bet mes tuo tikime

Laimingiausias ir nelaimingiausias žmogus

Manipuliacijos krikščionybės vardu: ar mokėsime neužkibti?
