2021 06 14
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Sava vieta

Kas iš tavęs
kas po tavęs
kas tavęs lieka, žmogau?
Kartais dūmas neblaškomas vėjo, kartais keli kauleliai kur po žemėmis pabalę.
Dūmas – tai tu didžiuosiuose namuose, erdviuose kaip visas Dievo pasaulis, visa planeta, o dar po žvaigždžių dangčiu.
Žemė – tai toji, kuria vaikščiojai ir bėgiojai, iš kurios išaugai ir į kurią grįžai.
Artimiausia tikroji vieta. Tavo kauleliai kažkodėl nori būti savo žemėje. Joje – tikrasis poilsis.
Iš kur tas jausmas – tikėjimas? Noras grįžti… Būti savoje vietoje nors pelenų saujele. Išsipildymas gyvasties.
Lietuvių antropologijos tyrimams tai turėtų būti vienas pamatinių dalykų.
Juk neteisinga, juntame, kai artimųjų kaulai išblaškyti „už Uralo – žemės galo, ne po savo šalį“.
O kai grįžta nors kauleliai kaip anuomet, Atgimimo polėkyje, ar bent urna su pelenais – tai gerai, verta ir teisinga.
Jei teks tau būti užkastam prie žemės galo – o, kad užbarstytų kas bent žiupsnelį tėvynės smėlio!..
Mistika? Lietuviški monai? Ne.
Tiesa, teisingumo pojūtis. Su juo nesiginčysi.
Kapuos sapnuoja milžinai.
Naujausi

Kviečiame paminėti Antano Lukšos 100-ąsias gimimo metines

S. Švečukas aplankė Lenkijoje gyvenančius ukrainiečius

Pastoraciniai apmąstymai apie dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje

Tvarios taikos manifestas: be esminių pokyčių pačioje Rusijoje karas nesibaigs

Kai Bažnyčia mus nuvilia

Kada gerumas sušvinta Dievo dovanotomis spalvomis

Aludės sfinksas

Politologas N. Maliukevičius: „Pagrindinis Rusijos propagandos taikinys yra Vakarų valia remti Ukrainos kovą“

Ir kunigas gali padaryti sunkių nuodėmių

Patarimai prieš egzaminus: kaip pasitikti ramiai?

Dievo ginklai – ne haubicos, ne tankai ir ne siekis žudyti
