2021 02 22

XFM radijas

Klausymo ir skaitymo laikas

17 min

Savanorystė pandemijos metu

Unsplash.com iliustracija

Kokios yra savanorystės patirtys pandemijos metu, kur pagalbos trūksta ir būtų galima prisidėti? Apie tai pokalbis su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstove Egle Mikučionyte bei „Maisto banko“ savanorių koordinatore Vilniaus padalinyje Dovile Bikelyte.

Visame pasaulyje veikiantis Raudonasis Kryžius – valstybės pagalba humanitarinėje srityje. Priklausomai nuo poreikių, jo savanoriai baigia Pirmosios pagalbos, Pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Karantino laikotarpiu Lietuvos Raudonasis Kryžius turėjo pasikviesti daugiau savanorių į pagalbą atliepti globos įstaigų bei ligoninių darbuotojų poreikį.

Pilietinės visuomenės savanorystės svarbą studijavusi Eglė dažnai girdi pasakymą: „Savanorystė yra laimingos šalies dalis.“ Nelaimių metu noras savanoriauti padidėja. Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su Santarų klinikomis paskelbė savanorių paiešką ir sulaukė per 1000 aplikacijų. Ne visus norinčiuosius galėjo priimti savanoriauti dėl nevienodo pagalbos poreikio skirtingose Lietuvos vietose. Regionuose susidomėjimas savanoryste yra mažesnis. „Visur yra gerų žmonių, tiesiog regionuose yra šiek tiek sunkiau juos pasiekti gal dėl informacijos sklaidos“, – sako Eglė. Dažnai savanorių atrandama paskelbus papildomą paiešką. O didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje – užsiregistravo begalė žmonių, kurių dalis šiuo metu padeda ligoninėms, globos įstaigoms.

Eglė Mikučionytė. XFM radijo nuotrauka

Įstaigoms įsileisti savanorius nėra įprastas dalykas. Reikia suvokti, kad pagalba ateina iš išorės, sugalvoti, kokį nekvalifikuotą darbą galėtų atlikti savanoriai ir tokiu būdu perorganizuoti darbuotojų veiklas. Vilniaus ligoninėse Raudonojo Kryžiaus savanoriai neina į raudonąją zoną, bet atlieka tarsi kurjerio vaidmenį – nešioja COVID-19 testus iki laboratorijos, kad gydytojams bei slaugytojams nereikėtų nusiimti apsaugos priemonių ir patiems eiti iki jų. Nors savanoriai dažnai ieško didesnio darbo krūvio, Eglė prašo suprasti, kad tai nuima didelį dalį darbo nuo darbuotojų pečių. Kitų miestų ligoninėse savanoriai eina į raudonąją zoną ir atlieka slaugo padėjėjo darbus. Kadangi daug pačių darbuotojų turi izoliuotis dėl COVID-19 grėsmės, savanoriai kiek galėdami gelbsti.

Raudonasis Kryžius praneša savanoriams, kad šiuo metu, rimstant pandemijai, pagalbos reikia mažiau, ypač didesniuose miestuose. Eglė dėkoja užsiregistravusiems, net jeigu jie ir nepradėjo savanoriauti – anketų užpildymo skaičius rodo, kiek daug žmonių buvo nusiteikę susitelkti bei padėti. Vis dėlto nereikia nustoti anketų siųsti – nežinia, kokia situacija bus ateityje, o Lietuvos Raudonasis Kryžius stengiasi visą laiką būti pasiruošęs ir turėti savanorių atsargoje. Jeigu situacija prastės, Raudonasis Kryžius turi užpildžiusių anketą žmonių kontaktus ir su jais susisieks, ar vis dar nori savanoriauti.

„Maisto bankas“ – labdaros ir paramos fondas, veikiantis visoje Lietuvoje, bet padalinius turintis Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje bei Klaipėdoje. Savo veikla „Maisto bankas“ stengiasi kovoti su maisto švaistymu ir tokiu būdu padėti jo neturintiesiems. Kasdien važiuojama į prekybos centrus ir surenkami trumpo galiojimo, netinkamos išvaizdos parduoti ar pažeistos pakuotės produktai. Jie yra nuvežami į sandėlį, kur savanoriai juos išrūšiuoja į tinkamus ir netinkamus vartoti. Per dieną atvyksta įvairios organizacijos ir gaunantys paramą pavieniai asmenys pasiimti tinkamų vartoti produktų. O netinkami vartoti produktai nėra išmetami – jie atiduodami gyvūnų globos namams ar ūkininkams, kurie vienaip ar kitaip juos panaudoja. Nors ši veikla yra pagrindinė, taip pat organizuojami įvairiausi projektai kaip „Maisto banko“ akcija bei labdaros telemaratonas „PasiDalink“.

„Maisto banko“ savanorė Dovilė Bikelytė. Violetos Develienės nuotrauka

Karantino metu „Maisto bankas“ susidūrė su nemažai iššūkių. Vienas iš jų – savanorių skaičiaus mažinimas, kad būtų kuo mažiau kontaktų. Tai yra sudėtinga todėl, kad sandėlyje yra didelis kiekis maisto, su kuriuo neįmanoma susitvarkyti esant mažiau savanorių. Visuomenėje atsirado dar daugiau žmonių, prašančių pagalbos. Situaciją pagelbėjo Vilniaus mieste atsiradusi Karštoji linija, į kurią paskambinusiems senoliams, vienišiems ir ligotiems žmonėms „Maisto banko“ savanoriai gali pristatyti į namus maisto paketus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šiuo metu labiausiai pagalbos trūksta sandėlyje, kuriame savanoriai dirba darbo dienomis tik dienos metu. Taip pat trūksta nuo 8 iki 10 savanorių, kurie kasdien tarp 14 ir 18 valandos su savo asmeniniais automobiliais galėtų aplankyti ir išdalinti maisto paketus nuo 10 iki 15 žmonių. Susidomėjusieji gali rasti savanorių koordinatorių kontaktus www.maistobankas.lt. Taip pat tinklalapyje yra savanorių registracijos anketa.

„Kiekvienas galėtų įvardinti skirtingas priežastis, kodėl jie savanoriauja. Vieniems galbūt tai būdas šiuo metu pabėgti nuo 4 sienų saugioje ir prasmingoje veikloje. Kiti jau nebeįsivaizduoja savęs be savanorystės, supratę, kokią naudą jie daro ne tik kiekvienam senjorui, bet apskritai Lietuvai ir pasauliui. Prisidėdami prie „Maisto banko“ veiklos jie padeda išsaugoti vandenį, mažinti CO2 emisiją, su kuria išvaistomas maistas. Kiekvienam labai skirtingai, bet tikriausiai vis dėlto maloniausia yra gauti tuos atsiliepimus, kai, paskambinus gavėjui, palinki Dievo palaimos, perduoda visiems linkėjimus ir drebančiu balsu pasako: „Būkit sveiki.“ Iš tikrųjų graudina kiekvienas toks skambutis, kiekvienas toks palinkėjimas, bet dėl to verta, dėl to gera“, – sako Dovilė.

Parengė Gabrielė Krulytė ir Kamilė Laučytė