Savivaldos rinkimų pamokos

Matas Baltrukevičius. Irmanto Gelūno / „BNS Foto“ nuotrauka

Savivaldos rinkimai baigėsi. Robertas Duchnevič nutraukė Lenkų rinkimų akcijos hegemoniją Vilniaus rajone. Socialdemokratai turės daugiausia merų postų. Liberalų sąjūdis netikėtai yra antras tarp partijų ir antrame ture suklupo tik Klaipėdos rajone, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pagal merų skaičių atsiliko tik minimaliai. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga turės vos penkis merų postus (turėjo 11) – tiek pat, kiek politikos naujokai Demokratų sąjunga.

Pralaimėjo net keturi Tėvynės sąjungos nariai, ėję merų pareigas: Alytaus rajono, Kaišiadorių, Raseinių ir Šakių. Darbo partija liko be merų postų – pirmą kartą istorijoje. Beveik dviejuose trečdaliuose savivaldybių toliau vadovaus tie patys merai.

Jau po pirmojo turo daug kalbėta apie tai, kad pareigas einantiems merams perrinkimui nesutrukdo ir tokie faktoriai kaip problemos su teisėsauga ar nuolatinis figūravimas žurnalistiniuose tyrimuose. Ryškiausi pavyzdžiai – Druskininkai ir Kaunas. Merams ilgam įsitvirtinti leidžia ir tai, kad partijoms kartais paprasčiausiai trūksta tikėjimo, jog galima laimėti rinkimus. Šiemet tai itin ryšku buvo Kaune ir Šiauliuose – nepanašu, kad kuri nors partija rimtai tikėjosi laimėti prieš perrinkimo siekiančius merus, nes pasirinko blankius kandidatus. Panevėžyje tikėjimo būta daugiau, bet vis tiek merui pavyko laimėti jau pirmame rinkimų ture. Nenugalimų merų nėra. Tačiau partijos supranta ir reputacinę riziką. Hipotetiniu atveju premjerė Ingrida Šimonytė turbūt galėtų įveikti Visvaldą Matijošaitį. Tačiau pralaimėjimas būtų didelis reputacinis smūgis partijai. O Vytautui Juozapaičiui užimti trečią vietą nėra jokios tragedijos.

Žinoma, kad savivalda yra sritis, kurioje darbo rezultatai yra nesunkiai pamatuojami, dominuoja visiškai nepolitiniai klausimai. Gatvės tvarkingai prižiūrimos arba netvarkingos. Vietų darželiuose pakanka arba stokojama. Parkai jaukūs arba apleisti. Šildymo kainos aukštos arba didelės. Susisiekimas su savivaldybės centru patogus arba sudėtingas. Žmonės merus vertina pagal jų darbo rezultatus. O siekiantiesiems juos nukonkuruoti belieka įrodinėti, kad galima ir geriau. Svajonės grumiasi su faktais. Piliečiai dažnai pasirenka išbandytą opciją ir tenkinasi tęstinumu, nes pokyčiai gali kelti riziką. Neretai pareigas einančius merus labiau palaiko rajono centro gyventojai – turbūt natūraliai ir perrinkimo siekiantys merai pirmiausia orientuojasi į didžiausias gyvenvietes. Perrinkimo siekė 49 merai. Tik keturi suklupo nepasiekę antrojo turo, 26 merai perrinkti jau pirmajame ture. Net 4-iose iš 9-ių savivaldybių, kuriose po pirmojo turo kandidatus skyrė mažiau negu 5 proc. balsų, merai rinkimuose nedalyvavo.

Socialdemokratai, Robertas Duchnevič — Socialdemokratai laukia rinkimų rezultatų 2023 m. kovo 19 d. Irmanto Gelūno / „BNS Foto“ nuotrauka

Konkurencija išaugs nuo 2031 m. rinkimų, kai pradės veikti trijų kadencijų apribojimas – visiems merams 2023–2027 m. kadencija bus laikoma pirmąja. Daugelyje Europos šalių kadencijos nėra ribojamos. Tačiau europiniais mastais Lietuvos savivaldybės nėra didelės. O vienas pagrindinių argumentų prieš kadencijų ribojimą yra tai, kad kelių tūkstančių gyventojų savivaldybėje nebūtinai atsiras alternatyva. Kadencijų ribojimas išaugina politinę konkurenciją ir skatina savivaldos politikus vėliau dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose, kur jie, turėdami patirtį savivaldoje, gali užtikrinti geresnį regionų atstovavimą. Rečiau imamasi netiesioginio balsų pirkimo kadencijų pabaigoje priimant sprendimus, orientuotus į grupes, kurių parama reikalinga siekiant perrinkimo.

Galiausiai dažnai pamirštamas ir faktas, kad keičiasi ir savivaldos modelis. Jeigu gatvėje žmonėms vardytume senojo savivaldos modelio administracijos direktoriaus funkcijas, veikiausiai kone vienbalsiai būtų manoma, kad kalbama apie merą. Administracijos direktorius nepelnytai likdavo mero šešėlyje (Lietuva geriausiai administracijos direktoriaus galiomis galėjo įsitikinti, kai su rekordiniu kyšiu buvo sulaikytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas).

Dabar administracijos direktoriams pagundų bus mažiau – tvirta vykdomosios valdžios galva taps meras. Meras nebus tarybos narys, tačiau galės sudaryti jos darbotvarkę ir vetuoti priimamus sprendimus. Jis ves posėdžius, pasirašys nutarimus. Tačiau meras formaliai nebus laikomas tarybos pirmininku ir joje neturės balso teisės. Taip pat meras rengs ir teiks tarybai savivaldybės biudžeto projektą, bus atsakingas už jo įgyvendinimą, taip pat ir kitų tarybos priimtų sprendimų vykdymą. Meru suteikta veto teisė nebūtų absoliuti – taryba galėtų mero sprendimą atmesti. Tačiau savivaldybės galva tokiu atveju turėtų teisę kreiptis į Vyriausybės atstovą savo apskrityje.

Vicemerai ir administracijos direktorius taptų mero politinio pasitikėjimo pareigūnais, tačiau vicemerus turėtų patvirtinti taryba (numatyta, kad du kartus atmetus tą patį kandidatą meras galėtų jį paskirti vienašališkai). Vicemerai ir administracijos direktorius negalėtų būti savivaldybių tarybų nariais. Siūloma, kad prireikus laikinojo mero juo taptų ne vicemeras, bet vienas iš tarybos narių –to reikia, kad meru negalėtų tapti nerinktas asmuo.

Valdas Benkunskas — Valdo Benkunsko štabe laukiama rezultatų 2023 m. kovo 19 d. Pauliaus Peleckio / „BNS Foto“ nuotrauka

Tačiau netruks teisinio chaoso – dalis teisės aktų, kurie reikalingi dėl naujo Vietos savivaldos įstatymo priėmimo, dar nepriimti. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė „Kauno dienai“ sakė, kad dar reikalingos 53 įstatymų pataisos. Mero atsakomybė ženkliai išauga, ir pradžioje neišvengiamai bus chaoso ir testavimo, kaip sistema veiks realybėje.

Nepaisant to, kad kyla didelė pagunda iš savivaldos rinkimų skelbti išvadas apie laukiančius Seimo rinkimus, bet tai jau bus kitokia istorija. Seimo rinkimuose vietoj 60 partinių sistemų liks vienintelė. Darbo partijos stovykloje po 2019 m. savivaldos rinkimų buvo fiasko, socialdemokratų – triumfo nuotaikos. „Darbiečiai“ iškovojo vieną mero postą ir 62 mandatus. Socialdemokratai – 15 merų ir 274 mandatai. Tačiau 2020 m. Seimo rinkimuose Darbo partija gavo daugiau balsų.

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!