Šeima – ne mokykla, o gyvenimo erdvė

Bažnyčia nėra tik statinys, į kurį susirenkame švęsti savo tikėjimo. Ji yra ten, kur pakrikštytieji tiki Kristų. Ar galime manyti, kad ši tikinčiųjų bendruomenė yra ne tik bažnyčioje, bet ir namuose, kur ji vadinama „namų Bažnyčia“, nes čia ji atspindi tikriausiąją Bažnyčios prigimtį – bendrystę ir šeimyniškumą, buvimą malonės ir maldos bendruomene? Pauliui VI šeima yra „erdvė, kurioje perduodama ir iš kurios spinduliuoja Evangelija“.

Krikščioniška šeima neretai būna pirmoji tikėjimo perdavimo ir jo ugdymo vieta, joje pirmiausia supažindinama su moralinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Tikėjimo supratimas kyla iš šeimyninio gyvenimo patirties, o ne iš abstrakčių žinių. Šeima ne moko tikėjimo, o ugdo tikinčiuosius. Ji yra ne mokykla, o gyvenimo erdvė.

Šeima labiau už viską perduoda troškimą. Pripažindami vaikui, kad suklydome, atveriame jam galimybę atleisti. Pripažindami, kad esame netobuli, supažindiname jį su nuolankumu. Melsdamiesi jo akivaizdoje ir su juo, sužadiname vidinio gyvenimo poreikį. Išsiaiškindami su vaiku, mokome jį atsiverti. Norėdami išgyventi tarpusavio meilę, liudijame meilės troškimą. Mylėdami vaiką ir paauglį už tai, kas jis yra, ruošiame savarankiškumui ir suteikiame savivertę. Perduodami tai, kas mums teikia gyvybę, ruošiame vaiką patį atrasti, kas jam teikia gyvybę.

Jacques Gauthier (g. 1951) – poetas, teologas, daugelio knygų autorius, rekolekcijų vedėjas. Dirbo Otavos Šv. Pauliaus universitete, televizijos laidoje „Viešapaties diena“, „Novalis“ leidykloje.