2021 03 03

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Seimas šį pavasarį nesvarstys Stambulo konvencijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotrauka

Daug diskusijų ir nesutarimų keliantis Stambulo konvencijos klausimas Seime atidedamas mažiausiai iki rudens sesijos. Tai „Bernardinams“ patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarėjas Paulius Žeimys.

„Seimo pirmininkė minėjo, kad geriausia būtų, jog pasibaigtų diskusija, kuri dabar vyksta visuomenėje – arba bent jau būtų padaryta kažkokių išvadų. Ji asmeniškai norėtų, kad praeitų šiek tiek daugiau laiko visiems apsiprasti, išsigryninti pagrindinius Konvencijos principus bei argumentus. Ir tada rudens sesijoje galbūt vėl šį klausimą teikti. Seimo pirmininkė visąlaik pabrėžia, kad Stambulo konvencijos klausimą Seimo plenarinių posėdžių salėje ji mato kaip pirmųjų metų darbą“, – sako P. Žeimys.

Konvenciją „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“ Europos Taryba priėmė 2011 m. Stambule. Iš čia kilo neoficialus dokumento pavadinimas. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., tačiau dokumentas nėra įsigaliojęs – tam reikia Seimo balsavimo.

Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis visa apimančių kovos su visomis smurto prieš moteris formomis ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Anot Europos Tarybos, kiekviena Konvencijos nuostata siekiama užkirsti kelią smurtui, padėti aukoms ir užtikrinti, kad smurtautojai sulauktų teisingumo. Todėl siekiama kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris formas (pavyzdžiui: smurtą artimoje aplinkoje, persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, psichologinį smurtą) ir taikyti teisines sankcijas. Tikimasi, kad smurto prieš moteris įvardijimas ir suvokimas, kad tai yra nusikaltimas, padės jį sustabdyti.

Tačiau Stambulo konvencija vertinama nevienareikšmiškai: šalininkai teigia, kad šis dokumentas įpareigos Lietuvą efektyviau kovoti su smurtu prieš moteris; tuo metu kritikai nuogąstauja, kad neaiškiai apibrėžtos „socialinės lyties“, „lytinės tapatybės“, „prietarų“ ir kitos sąvokos atvers kelius lyties kaip socialinio konstrukto įteisinimui, daugybės lyčių teisiniam pripažinimui, žodžio laisvės ribojimams ir kitoms problemoms.

Parengė Simonas Bendžius