2021 04 28

Mindaugas Jonušas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Seimo narė J. Sejonienė: pandemija yra natūrali gamtinė katastrofa

Jurgita Sejonienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvoje pandemija jau tęsiasi daugiau negu metus. Kasdien vis girdime apie tai, kad naujų atvejų skaičiai auga kone kosminiu greičiu. Nors dedamos didelės viltys, jog vakcinacija neva yra geriausias priešnuodis prieš esamą pandemiją, tačiau girdime ir apie naujas ir dar pavojingesnes viruso mutacijas, kurios yra atsparios vakcinoms.

Nors esame maža šalis ir nemažai gyventojų yra persirgę, tačiau situacija kasdien darosi vis trapesnė, todėl daugelis šalies gyventojų skeptiškai vertina viruso valdymo kokybę. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, gydytoja Jurgita Sejonienė sutiko su skaitytojais pasidalinti savo mintimis apie tai, ar tikrai šalyje valdoma pandemija ir ko galima tikėtis artimiausiu metu. 

Kasdien vis girdime apie viruso mutacijas, kurios kelia daug nerimo. Ar tikrai valdome situaciją?

Virusų mutacijos yra dažnas ir natūralus reiškinys. Dauguma mutacijų yra nereikšmingos, tik maža dalis sąlygoja didesnį virulentiškumą arba lengvesnį viruso plitimą. Mutacijas „kontroliuoti“, t. y. nesudaryti sąlygų joms atsirasti galima tik kontroliuojant paties viruso plitimą. 

Taigi naujų mutacijų atsiradimą galima bus kontroliuoti tada, kai užtikrinsime pačios infekcijos plitimo kontrolę. Tam yra keletas būdų – infekcijos kontrolės priemonės (pvz., karantinas, judėjimo ribojimai) ir vakcinacija (neabejoju, kad ji turėtų būti daug efektyvesnė priemonė, tai rodo ir tų šalių, kuriose vakcinuota didesnė gyventojų dalis, patirtis). Svarbu užtikrinti, kad vakcinacija veiksmingai vyktų visose pasaulio šalyse.

Esame palyginti maža šalis, bet niekaip negalima išlipti iš juodosios pandemijos bangos. Kaip manote, kodėl taip yra?

Nežinau, ką turite galvoje sakydamas „juodoji pandemijos banga“. Antroji banga gruodžio viduryje tikrai buvo „juoda“ – staigiai daugėjo naujų atvejų, žymiai išaugo mirštamumas. Tačiau šiuo metu, kai dalis pasaulio ir Europos valstybių susiduria su trečiąja pandemijos banga, vėl žymiai išaugo sergamumas ir mirštamumas, Lietuvoje situacija nuo vasario išlieka gana stabili – naujų atvejų augimas ir mirčių skaičius yra nežymus. Manau, galime teigti, kad situacija kontroliuojama, nors, žinoma, visada norisi, kad ji būtų geresnė. 

Čia labai svarbu ne tik taikomos (griežtinamos ar švelninamos) kontrolės priemonės, bet ir tai, kaip patys gyventojai nori laikytis paprastų infekcijų kontrolės taisyklių: vengti socialinių kontaktų, jei jie būtini, laikytis atstumų, dėvėti kaukes, jei atstumų neįmanoma išlaikyti, užtikrinti rankų higieną. 

Svarbu, kad adekvačiai suvoktume situaciją ir taikomas priemones. Pirma: pandemija yra natūrali gamtinė katastrofa, nei viena šalis, nei viena vyriausybė jos nesirinko. Antra – taikomi ribojimai, net ir rekomendacinio pobūdžio, yra ne siekis nubausti gyventojus, apriboti jų teises, bet būtent kontroliuoti infekcijos plitimą, o kartu užtikrinti pagrindinę žmonių teisę – teisę į gyvybę.

Kada galėsime gyventi laisvai ir ar galėsime? 

Manau, kad tuomet, kai bus vakcinuota pakankama gyventojų dalis (COVID-19 atveju, skaičiuojama, kad užtektų vakcinuoti 70 procentų gyventojų). Dar kartą pabrėžiu, jog labai svarbu ne tik atskiroms valstybėms pasiekti tokius vakcinacijos rodiklius, bet kad vakcinacija kiek įmanoma tolygiau ir efektyviau vyktų visose pasaulio šalyse.

Labai svarbu suvokti, kad net po gana sėkmingos visuotinės vakcinacijos COVID-19 gali likti sezonine infekcija. Taip pat – kad infekcijų kontrolės pagrindinės taisyklės galioja ir jų reikia laikytis visų oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų atveju.

Vis garsiau kalbama apie galimybių pasą tiems, kurie yra paskiepyti ar persirgę, jiems yra laisvinamas karantinas, o ką daryti tiems, kurie nei persirgę, nei paskiepyti?

Pase numatytos galimybės ne tik persirgusiems arba vakcinuotiems gyventojams, bet taip pat ir tiems, kurie reguliariai testuosis. Tai ypač svarbu tiems gyventojams, kurie negali vakcinuotis dėl medicininių kontraindikacijų arba negali vakcinuotis dėl vakcinų trūkumo.

Seime verda kovos dėl įvairiausių peripetijų, tačiau šiandien vis garsiau kalbama ir apie tai, kad žmonės dėl pandemijos vis labiau netenka darbų, depresijos mastai šoko į viršų. Ar šiandien Vyriausybė turi konkrečius, o ne popierinius instrumentus padėti šiems žmonėms?

Daug finansinių paramos priemonių jau pritaikyta toms įmonėms ir veiklos rūšims, kurios dėl infekcijos kontrolės įgyvendinimo turėjo stabdyti ar žymiai riboti savo normalią veiklą. Aišku, kad tai daroma skolintais pinigais, kuriuos anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Antra, parama nėra ir negali būti tokia, kad pavyktų užtikrinti tokį finansinį stabilumą kaip normalios veiklos metu, jau nekalbant apie pelną. 

Būtent todėl šiuo metu atlaisvinama vis daugiau veiklų. Kartu visuomenė gauna ir pasitikėjimo kreditą – organizuoti veiklas saugiai, kad greitu laiku nereikėtų vėl taikyti ribojimų. 

Pandemijos akivaizdoje norima laisvinti alkoholio kontrolės įstatymus. Ar šiuo žingsniu skatinama valdyti negatyvius žmonių išgyvenimus?

Negaliu komentuoti motyvų tų politikų, kurie teikia Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, reikėtų klausti jų pačių. Kita vertus, dalis jų yra logiškos ir protingos. Visgi asmeniškai nepritariu daugumai siūlomų laisvinimų ir už juos nebalsuosiu. Taip pat manau, kad prekyba alkoholiu galėtų būti dar labiau griežtinama, pvz., dar labiau trumpinant prekybos laiką ar mažinant alkoholio prekybos vietų skaičių. 

Taip pat manau, kad būtinas aktyvus švietimas, prieinama ir adekvati psichologinė ir socialinė pagalba alkoholį vartojantiems asmenims, alkoholio kontrabandos kontrolė.

Kada tiksliai, jūsų manymu, gali prasidėti masinė vakcinacija?

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos atnaujintu vakcinacijos planu, masinė vakcinacija nuo COVID-19 turėtų prasidėti birželio mėnesį. Reikia pasakyti, kad ir šiuo metu savivaldybėms sudaryta galimybė laisviau judėti pagal sveikatos apsaugos ministro pateiktą vakcinacijos prioritetų sąrašą. Manau, jog rizikos grupės pasirinktos teisingai, ir palaikau taktiką, kad pirmiausia turėtų būti išnaudojamos visos priemonės siekiant vakcinuoti tuos, kurie turi didžiausią riziką sirgti sunkiai ar mirti nuo COVID-19. 

Visgi palaikyčiau mintį, kad šios grupės gyventojams kategoriškai atsisakant skiepytis, daugiau neprioritetinėse grupėse esančių žmonių galėtų būti vakcinuojami ir anksčiau, nelaukiant birželio. Aišku, nustatant aiškias taisykles.