Šeimos skonių istorija. Karaimiški kibinai

Trakų karaimų bendruomenės narė Margarita Rajeckienė, diplomatė dr. Halina Kobeckaitė ir konditerė Sonata Šalkauskaitė. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Saugo karaimai / Trakų miestą slauną, / Pilyje karalių / Krupniką ragauna. // Broliškai gyvena, / Srebia sriubą riebią; / Kol dar neataušęs, / Kybynėlį griebia.

(Iš Simono Firkovičiaus dainos „Kybyn“. Į lietuvių kalbą vertė Alfonsas Bukontas.)

Per amžius Lietuvą kirto daugybė kelių. Istorija lėmė, kad nedidelėje mūsų šalyje apsigyveno įvairios tautinės bendrijos ir etninės grupės, jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ir tradicijų dalimi. Lygiai taip pat, kaip ir jų virtuvė. Kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija stipriai formavo Lietuvos kulinarinį paveldą.

Šiandien net nesusimąstome, kad toks tradicinis valgis kaip kugelis į mūsų papročių kraitę atkeliavo iš žydiškos virtuvės. Balandėlius, koldūnus, čeburekus ir visų labai mėgstamus šimtalapius į Lietuvą atvežė totoriai. Žydai, rusai, lenkai, gudai, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos žemėje gyvenantys totoriai ir karaimai – visi jie ant mūsų stalo padėjo patiekalus, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.

Trijų dalių vaizdo pasakojimų ciklas „Šeimos skonių istorija“ – tai ne vien receptai, bet ir tikros istorijos. Kiekvienas susitikimas – tarsi skonių vadovėlis, kupinas nuoširdaus ir nuotaikingo pokalbio. Lietuvoje gyvenančių totorių, karaimų ir žydų tautinių bendrijų nariai, kartu su konditere Sonata Šalkauskaite gamindami tradicinius patiekalus pagal šeimos receptus, kviečia į kupiną potyrių kelionę, kurios metu ne tik galima gaminti laidos svečio šeimos receptus, bet ir daugiau sužinoti apie skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tradicijas, papročius, ritualus, šventes, nacionalinę virtuvę.

Maistas – tai bendravimo forma, kai prie stalo susirenka visi šeimos nariai, giminės, draugai. Valgo lėtai, neskubėdami, besimėgaudami kiekvienu kąsniu. Kviečiame ir jus prisėsti prie šio spalvingo stalo.

Antroje ciklo „Šeimos skonių istorija“ laidoje kartu su Lietuvos diplomate, vertėja, žurnaliste dr. Halina Kobeckaite ir aktyvia Trakų karaimų bendruomenės nare Margarita Rajeckiene kalbamės apie Lietuvos karaimų kulinarinį palikimą ir gaminame tradicinius šeimos receptu paremtus kibinus.

Karaimai Lietuvoje turi įvairių tautinių patiekalų. Vieni jų priklauso kasdieniam, kiti – šventiniam, dažniausiai su kuria nors religine švente susijusiam stalui. Vienas garsiausių, plačiai ne vien karaimams žinomų neapeiginių patiekalų Lietuvoje yra kibinai (kybyn, kybynlar). Tai pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėliai su pjaustytos avienos ar jautienos įdaru, kepamas orkaitėje ant skardos.

Tačiau karaimų virtuvė – tikrai ne tik kibinai. Karaimės moterys seniai garsėja kaip geros šeimininkės, ir neabejotina, kad dėl jų darbštumo iki šių dienų išliko karaimiška virtuvė, kurios pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai. Be kibinų, karaimai kepa ir čeburekus, dažnai verda koldūnus. Karaimai neapsiėjo ir be nacionalinio gėrimo – krupniko. Jo pavadinimas perimtas iš vietos gyventojų, tačiau receptūra skiriasi. Jam pagaminti vartojamos įvairios šaknys ir rytietiški prieskoniai: gvazdikėliai, muskatų riešutai ir kt.

Kibinų tešlai:

0,5 kg miltų

250 ml pieno

120 g margarino arba sviesto

25 g mielių

1 kiaušinis

20 g cukraus

5 g druskos

Įdarui:

0,7 kg mėsos (avienos ar jautienos)

150 g šviežių kopūstų

100 g svogūnų