Šeimos skonių istorija. Totoriškas mėsos pyragas

Konditerė Sonata Šalkauskaitė ir Varėnos r. totorių draugijos pirmininkė ir etnokultūrinio muziejaus „Lietuvos totoriai“ įkūrėja Liusia Gaidukevičienė. Martyno Stankevičiaus videomedžiagos kadras

Šeimininkė iš miltų iškeps duoną ir pakeps mėsą, bet gera šeimininkė ir jų iškeps skanų pyragą. (Totorių liaudies patarlė)

Per amžius Lietuvą kirto daugybė kelių. Istorija lėmė, kad nedidelėje mūsų šalyje apsigyveno įvairios tautinės bendrijos ir etninės grupės, jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ir tradicijų dalimi. Lygiai taip pat, kaip ir jų virtuvė.

Kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija stipriai formavo Lietuvos kulinarinį paveldą. Šiandien net nesusimąstome, kad toks tradicinis valgis kaip kugelis į mūsų papročių kraitę atkeliavo iš žydiškos virtuvės. Balandėlius, koldūnus, čeburekus ir visų labai mėgstamus šimtalapius į Lietuvą atvežė totoriai. Žydai, rusai, lenkai, gudai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos žemėje gyvenantys totoriai ir karaimai – visi jie ant mūsų stalo padėjo patiekalų, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.

Trijų dalių vaizdo pasakojimų ciklas „Šeimos skonių istorija“ – tai ne vien receptai, bet ir tikros istorijos. Kiekvienas susitikimas – tarsi skonių vadovėlis, kupinas nuoširdaus ir nuotaikingo pokalbio. Lietuvoje gyvenančių totorių, karaimų ir žydų tautinių bendrijų nariai kartu su konditere Sonata Šalkauskaite gamindami tradicinius patiekalus bei šeimos receptus kviečia į kupiną potyrių kelionę, kurios metu galima ne tik gaminti laidos svečio šeimos receptus, bet ir sužinoti daugiau apie skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tradicijas, papročius, ritualus, šventes bei nacionalinę virtuvę.

Maistas – tai bendravimo forma, kai prie stalo susirenka visi šeimos nariai, giminės, draugai. Valgo lėtai, neskubėdami, besimėgaudami kiekvienu kąsniu. Kviečiame prisėsti prie šio spalvingo stalo.

Pirmoje laidoje kartu su Varėnos rajono totorių draugijos pirmininke ir etnokultūrinio muziejaus „Lietuvos totoriai“ įkūrėja Liusia Gaidukevičiene kalbamės apie Lietuvos totorių kulinarinį palikimą. Dar vaikystėje totoriškos virtuvės paslapčių išmokusi iš savo prosenelės, senelės ir mamos, L. Gaidukevičienė ne tik gamina ir puoselėja tradicinį totorių virtuvės paveldą, bet ir vadovaudamasi savo kulinarine patirtimi keletą kartų kruopščiai rinko receptus, gamino ir fotografavo patiekalus, išleido kelias knygeles, skirtas totorių kulinariniam paveldui pristatyti.

„Kultūra gyvuodama daugiakultūrėje aplinkoje praturtina ne tik vietos bendruomenės kultūrą, bet ir pati tampa įkvėpimo šaltiniu kitoms kultūros. Būtų džiugu, kad dabartinė ir ateinančios kartos sugebėtų tęsti savo protėvių tradicijas“, – sako laidos dalyvė L. Gaidukevičienė.

Mėsos pyragas, arba „Arbūznikas“

1 kg miltų

1 kg mėsos (avienos arba žąsienos)

0,5 kg svogūnų

0,5 kg sviesto

1 kg moliūgo

50 g mielių

mėsos prieskonių

truputis druskos

6 kiaušiniai

vandens

1 kiaušinio trynys patepti

Užminkome tešlą (ištirpiname mieles, sudedame kiaušinius, įberiame truputį druskos, įpilame šilto vandens, suminkome ir pastatome kildintis šiltai 20 min.). Smulkiai kapojame mėsą, pasūdome, įberiame mėgstamų prieskonių, viską sumaišome su smulkintais svogūnais. Sviestą ištirpiname, moliūgą supjaustome mažais kubeliais.

Tešlą gerai išminkome, iškočiojame lakštą, patepame lydytu sviestu, išbarstome paruoštą mėsą, moliūgus, suvyniojame, susukame sraige, dedame į sviestu pateptą kepimo skardą, patepame plaktu kiaušinio tryniu ir kepame vieną valandą gerai iškūrentoje krosnyje arba orkaitėje. Patiekalas valgomas karštas, tačiau skanus ir šaltas.