Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

24 min.

Šeimos skonių istorija. Žydiškas silkių kapotinis – foršmakas

Konditerė Sonata Šalkauskaitė ir litvakų kulinarijos paveldo puoselėtoja, tradicinės žydų virtuvės žinovė Riva Portnaja. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Per amžius Lietuvą kirto daugybė kelių. Istorija lėmė, kad nedidelėje mūsų šalyje apsigyveno įvairios tautinės bendrijos ir etninės grupės, jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ir tradicijų dalimi. Lygiai taip pat, kaip ir jų virtuvė. Kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija stipriai formavo Lietuvos kulinarinį paveldą.

Žydai, rusai, lenkai, gudai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos žemėje gyvenantys totoriai ir karaimai – visi jie ant mūsų stalo padėjo patiekalus, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.

Trijų dalių vaizdo pasakojimų ciklas „Šeimos skonių istorija“ – tai ne vien receptai, bet ir tikros istorijos. Kiekvienas susitikimas – tarsi skonių vadovėlis, kupinas nuoširdaus ir nuotaikingo pokalbio. Lietuvoje gyvenančių totorių, karaimų ir žydų tautinių bendrijų nariai kartu su konditere Sonata Šalkauskaite gamindami tradicinius patiekalus bei šeimos receptus žiūrovus kviečia į kupiną potyrių kelionę, kurios metu galima ne tik gaminti laidos svečio šeimos receptus, bet ir sužinoti daugiau apie skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tradicijas, papročius, ritualus, šventes bei nacionalinę virtuvę. 

Trečioje ciklo „Šeimos skonių istorija“ laidoje kartu su litvakų kulinarijos paveldo puoselėtoja ir tradicinės žydų virtuvės žinove ponia Riva Portnaja kalbamės apie nuostabų Lietuvos žydų kulinarinį palikimą bei gaminame garsųjį klasikinį foršmaką – silkių kapotinį. 

Šiandien ponia Riva rūpestingai, kaip tai darydavo ir jos mama, perduoda savo žinias ir patirtį jauniesiems žydams ir žydiškąja virtuve domėtis skatina visus, kurie užsuka pas ją.

„Aš labai noriu, kad žydų tautybės vaikai žinotų žydų paveldą – tikrą, – sako iš gausios žydų šeimos kilusi R. Portnaja. – Kai ką nors ruošiu, visada prisimenu namus, virtuvę, mamą, močiutę, kaip jos gamindavo, kaip viskas kvepėdavo. Tą kvapą! Kepu teiglach (tešlos rutuliukai, verdami medaus sirupe – aut. past.) ir visada matau mamą.“

„Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Sunku įsivaizduoti tradicinę žydų virtuvę be foršmako, į kurį, be silkės, dedami virti kiaušiniai, svogūnai, obuoliai, baltos duonos minkštimas ar džiūvėsėliai, sviestas, bulvės ir graikiniai riešutai.

Žydų virtuvėje foršmakas yra šaltas užkandis, pagamintas silkę kapojant. Senovėje tokiam patiekalui ruošti buvo naudojama žemiausios kokybės žuvis, kaip tada vadinta „surūdijusi“. Kad ir kai būtų, šis tradicinis užkandis tapo žydų nacionaliniu patiekalu, užimančiu garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių“, – pasakoja Dovilė Rūkaitė.

Pexels.com nuotrauka
Unsplash.com nuotrauka
Unsplash.com nuotrauka
Unsplash.com nuotrauka
Pexels.com nuotrauka
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Foršmakas – silkių kapotinis

2 silpnai sūdytos silkės (neišdarinėtos, su galva)

4–5 obuoliai (geriausiai tinka senovinės veislės antaniniai)

1–2 citrinos

5 kiaušiniai

3–4 svogūnai

cukraus

macų arba maltų džiūvėsėlių

Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu