2022 06 10

Jurga Žiugždienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min.

„Šeimų darželis“ – kur mažyliai auga dorybėmis

„Šeimų darželio“ nuotrauka

Šiandien Lietuvoje vaikų daželių esama pačių įvairiausių, ypač kalbant apie privačius. Tad kaipgi išsirinkti tą, kuriame mažylis jaustųsi ne tik gerai (nors tai galbūt svarbiausia), bet pasirinktas darželis atitiktų ir tėvų lūkesčius kalbant apie ugdymo metodikas, lavinimo kryptis bei dvasines ir moralines vertybes, pasaulėžiūrą? O ir krikščioniški, katalikiški daželiai taip pat tarpusavyje gali skirtis, labiau orientuotis į vienokią ar kitokią kryptį. Tad susipažinkime su „Šeimų darželiu“, įsikūrusiu Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone.

Trumpa ekskursija

„Šeimų darželis“ – mažas, jaukus, primenantis namus, o visai netoliese – Neries paupys, medžiai, gamta, žaluma. Darželyje – tik trys grupės. „Draugystė“, „Meilė“ ir „Džiaugsmas“ – tokie jų pavadinimai, kuriuos perskaitau ant koridoriuje išsirikiavusių durų.

Su darželio vadove, viena jo steigėjų Agata Jurolaite-Mažeikiene, kuri čia dirba nuo pat darželio įkūrimo, lankomės pačių vyriausiųjų, priešmokyklinukų grupėje. Pietų metas. Mažyliai valgo susėdę prie bendro stalo visai kaip šeimoje. Tame pačiame kambaryje – akvariumas su žuvytėmis, aptvarėlyje – jūrų kiaulytė. Sieną puošia  krikščioniška simbolika.

Kai vėl išeiname į koridorių, Agata rodo ant lentos sukabintus mažus vokelius su vaikų vardais. Ji paaiškina, jog pastarąsias dvi savaites darželyje praktikuojama dėkingumo dorybė. Tad mažyliai, patyrę dėkingumo jausmą, apie tai pasako auklėtojai, o ji auklėtinio išgyvenimą užrašo ant popieriaus lapelio ir įdeda į vokelį su jo vardu.

Labai įdomi patalpa  – atriumas, kuriame vyksta mažylių katechezės. Ten viską galima ir pačiupinėti. Mažas medinis altorius, „žaisliniai“ Mišių reikmenys. Supažindinimas su krikščionybe, liturgija, katalikiškomis šventėmis vyksta per žaidimą, kūrybiškai naudojant patyriminę medžiagą.

„Šeimų darželio“ nuotrauka

Galiausiai išeiname į lauką, ir Agata nuveda į darželio žaidimų aikštelę – nedidukę, bet saugią, kurioje mažyliai „verda“ ir „kepa“ smėlio patiekalus žaislinėse virtuvėlėse, tačiau naudodamiesi tikrais buities rakandais – senomis keptuvėmis ir puodais. Judresnius ir tuos, kuriems aikštelėje nusibodo, auklėtojos vedasi pasivaikščioti į netoliese esančią gamtą.

Tokie tad įspūdžiai trumpam užsukus į „Šeimų darželį“. Daugiau ir plačiau apie jį kalbamės su jo vadove Agata Jurolaite-Mažeikiene.

Kaip atsirado „Šeimų darželis“? Kokia buvo pati pradžia?

„Šeimų darželis“ įkurtas prieš penkerius metus. Jo iniciatyva kilo iš pačių tėvų – krikščionių, katalikų šeimų – įkurti ugdymo įstaigą ir taip apaštalauti tiek vaikams, tiek šeimoms.

Kai gimsta vaikai, imi galvoti apie vaikų darželį, į kurį norėtum juos leisti, ieškai, kai ką pamatai keliaudamas po pasaulį. Tad būdami bendruomenėje sužinojome, jog užsienyje, visoje Europoje, esama darželių, kuriuos steigia šeimos, o juose akcentuojamas dorybių ugdymas, bendradarbiavimas su vaikų tėvais. Tada susipažinome su tokių ugdymo įstaigų steigėjais, ten apsilankėme, pamatėme veikiančių pavyzdžių ir užsidegė širdys kažką panašaus kurti ir Lietuvoje. Tad Lietuvoje esame pirmasis toks darželis.

Mus taip pat įkvėpė šv. Chosemarijos Eskrivos, „Opus Dei“ steigėjo, mokymas apie laimingas šeimas ir apie tėvų vaidmenį būnant pirmaisiais ir svarbiausiais savo vaikų ugdytojais. Iš katalikiškos organizacijos „Opus Dei“ mes gauname dvasinį palydėjimą.

„Šeimų darželio“ steigimas truko 2–3 metus, domintis, stažuojantis, atsirenkant, kas geriausiai tiktų Lietuvai. Ir džiugu, kad toliau bendraujame su tokio pobūdžio darželiais Ispanijoje, Lenkijoje bei tarpusavyje dalijamės patirtimi, idėjomis, iššūkiais.

„Šeimų darželio“ nuotrauka

Mūsų darželis priklauso tinklui „Parentes“ ir yra jo kuruojamas. Dalyvaujame konferencijose, kur susirenka panašių įstaigų atstovai ir dalinasi, kokios dabar pasaulinės tendencijos, su kokiais iššūkiais susiduria šeimos. Štai neseniai Barselonoje vyko konferencija apie šeimų palydėjimą. Pavyzdžiui, kaip galima padėti šeimai, kai joje kyla maži ar didesni konfliktai. Konfliktai – visų šeimų gyvenimo dalis ir didžiulę daugumą iš jų galima su tinkama pagalba išspręsti. Taip pat skyrybų atveju – kaip tą šeimą palydėti, kaip lydėti vaiką, jį suprasti.

Iš tiesų Lietuvoje dar esame labai maži, o įstaigos, su kuriomis bendradarbiaujame, turi ir mokyklas, veikiančias jau 30–40 metų. O kadangi mums – tik penkeri, tai įstaiga dar auga, taip pat ir mes, jos steigėjai ir darbuotojai. Ir augimui ribų nėra. Mūsų ilgalaikė vizija – taip pat augti ir į mokyklą. Yra tėvų, kurie apie tai svajoja. Kalbant apie pavyzdžius, kuriuos matėme užsienyje, ten tokios ugdymo įstaigos jau išleidusios po keliolika laidų abiturientų. Jos taip pat prasidėjo nuo darželių ir palaipsniui augo. Tad turime tokią svajonę ir to link einame, o Dievo valioje, kaip tai pavyks.

Kuo dar savitas, ypatingas „Šeimų darželis“, palyginti su kitomis privačiomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis?

Ugdymo darželyje pamatas – vaikų charakterio, dorybių formavimas. Taip pat svarbu pabrėžti, jog tai apima ne tik vaikus, bet ir visą įstaigą – ir ugdytojus, taip pat tėvus. Ir tai yra viena mūsų stiprybių. Turime dorybių, charakterio programą, kur per patyrimus, pokalbius, pavyzdžius bei įvairias iniciatyvas ugdomos dorybės. Kaip antai, drąsa, rūpestingumas, gerumas, tvirtumas. Tačiau tai vyksta ne tik pokalbių forma, bet vaikai gauna progų ir pasipraktikuoti. Pavyzdžiui, kai kalbame apie gerumą, organizuojame gerumo akciją. Taigi mūsų programos grožis bei siekiamybė – kad apie dorybes būtų kalbama ne vien teoriškai, bet visi augtume savo charakteriu. Kad ugdytojai dorybes perteiktų ir savo laikysena, žodynu bei pavyzdžiu. Visas darželio personalas, net ir valytoja. O įtraukdami tėvelius, mes jiems patariame, kaip dorybes praktikuoti šeimoje.

Mūsų darželio vizija – tęsti vertybes, namų, šeimų, kurios pačios stengiasi gyventi dorybėmis. Kad vaikas tą patį matytų ir darželyje, ir namuose – kad būtų sinergija. Tad per tuos penkerius darželio gyvavimo metus ieškojome būdų, kaip įtraukti visus – vaikus, tėvus, mokytojus. Mes patys daug mokomės, daug apie tai kalbame, peržiūrime savo elgesį. Raginame dorybes ugdytis ir tėvus. Tad labai smagu, jog visi tuo gyvename ir, nors turime skirtingus charakterius, savo įpročius, visi siekiame to paties, kas žmogui yra gera.

„Šeimų darželio“ nuotrauka

Kita mūsų stiprybė – socialinio-emocinio intelekto ugdymas: mokymasis, kaip sutarti su kitu, suvokti jausmus. Tačiau vėlgi tai susipina su dorybėmis. Mums dorybė – ne tik žodis, bet veiksmas. Ji turi tapti mano gyvenimo dalimi. Kad aš, pavyzdžiui, ne kalbėčiau apie dėkingumą, bet rasčiau progų padėkoti, išgirsti padėką iš kito.

Dar viena mūsų „kolona“ – kūrybingumas, mokymasis per patirtį. Tai yra leisti vaikams mokytis tyrinėjant, kai ugdytojas kartu su vaiku ieško atsakymų į klausimus. Išties vaikas kur kas daugiau išmoksta, kai gali pačiupinėti, pabandyti, įsitikinti, gal netgi patirti nesėkmę atlikdamas kokį nors eksperimentą. Reflektavimas, pokalbis su ugdytoju apie tai, kas pasisekė, kas ne, veiklos kartu su ugdytojais vaikams suteikia labai stiprų patyrimą ir leidžia jiems pažinti pasaulio dalykus bei gauti žinių, tinkamų jų amžiui.

„Šeimų darželį“ sumanė ir įsteigė patys tėvai. O kaip dabar darželį lankančių vaikų tėvai, ne tik steigėjai, dalyvauja jo gyvenime, koks ugdytojų santykis su jais?

Bendradarbiavimas su tėvais – taip pat vienas pagrindinių mūsų prioritetų. Esame tam, kad įkvėptume tėvus, būtume šalia. Esame jiems atviri, jų grįžtamajam ryšiui. Turime mentorystės programą, kurios tikslas – palydėti tėvus tėvystėje. Atrodo, jog knygų, kaip ugdyti vaikus, yra milijonas, tačiau kaip atsirinkti, kur yra tiesa? Tad 3–4 kartus per mėnesį vyksta mentorystės susitikimai su tėvais, kur jie gauna ir teorinių žinių, ir gali su mumis pasitarti. Šių susitikimų metu mes pasidaliname, kaip matome jų vaiką darželyje, o tėvai savo ruožtu gali pasidalinti savo rūpesčiais, paprašyti patarimų, pavyzdžiui, esant sunkumų dėl vaiko dienotvarkės ar elgesio. Tad tokie nuoseklūs susitikimai leidžia šeimai ir darželiui susivienyti. Tai mums suteikia progą labiau pažinti vaiką, koks jis namų aplinkoje, o tėvams, kurie visą dieną mažylio nemato, išgirsti, kaip jis atsiskleidžia darželyje.

Taip galime drauge susiderinti ugdymo įstaigos prioritetus ir tai, kas aktualu konkrečiam vaikui. Nustatyti tam tikrą kryptį bei išsikelti ugdymo tikslus ateičiai bei kuo galėtų namuose prie to prisidėti patys tėvai. Taigi čia matome bendradarbiavimo grožį. Mums patiems gera ir prasminga įtraukti šeimą ir palaikyti su ja ryšį bei dialogą. Taip mes suvokiame savo darbo vertę ir prasmę. Kad mūsų idėjos nusileidžia iki šeimos. Esame įsitikinę, jog darželis yra tęsinys, o visas pamatas kyla iš šeimos.

„Šeimų darželis“ yra krikščioniškas, katalikiškas. Kokias tikėjimo praktikas patiria jį lankantys vaikai?

Mūsų darželyje vyksta katechezės pagal „Gerojo Ganytojo“ metodą, kuris paremtas Marijos Montessori pedagogika. Katechezių metu vaikai mokomi katalikų tikėjimo. Programa yra parengta taip, kad atlieptų vaikų vidinius emocinius poreikius bei jų gebėjimą suvokti aplinką. Kiekvienam amžiaus tarpsniui skirta speciali aplinka, priemonės, Dievo Žodžio pateikimo bei įvedimo į maldą būdas.  Šis metodas labai pritaikytas vaikams, jis taip pat patyriminis. Taigi tikinčios šeimos, leisdamos į mūsų darželį vaikus, žino, kad jie gaus žinią, susijusią ir su tikėjimu. Taip pat praktikuojame  ir viso darželio ryto maldą, maisto laiminimą. Kadangi darželis įsteigtas krikščionių šeimų, tam tikri dalykai mums yra svarbūs. Taigi, nors darželis pasaulietiškas, tačiau su tam tikrais krikščionybės ženklais, kuriais gyvena tėvai, tad svarbu, kad ir jų vaikai tuo gyventų.

Ar jūsų darželyje pageidaujami vaikai ir iš nepraktikuojančių ar netgi netikinčių šeimų?

Tikrai dalis vaikų, lankančių mūsų darželį, yra ir iš tokių šeimų. Kai per atvirų durų dienas po darželį vedžioju tėvus ir jiems pristatau, kas mes esame, pasakau, jog bus ryto malda, katechezė ir kita. Tačiau netikintys ar nepraktikuojantys tėvai į tai žvelgia palankiai, sakydami, kad vaikas dėl to nieko blogo neišmoks, jog tai veikiau susiję su vertybėmis, ir puiku, kad mažylis išmoks pabūti susikaupęs ar padėkoti už maistą ryte ir vakare.

„Šeimų darželio“ nuotrauka

Kalbant apie charakterį, dorybes, kaip antai teisingumas, tvirtumas, meilė, drąsa, susivaldymas, čia mes susitinkame – tiek tikintieji, tiek netikintieji. Tad tėvai sako, jog jiems imponuoja, kad vaikai pateks į charakterio ugdymo aplinką, imponuoja pačių ugdytojų laikysena, patyriminis mokymas. O kalbant apie Katalikų Bažnyčios tikėjimą, nepraktikuojantys tėvai sako, kad nors jie patys ir nepraktikuoja, tačiau gerai, jog vaikas apie tai išgirs ir gal pats atsirinks. Tad smagu matyti tokį netikinčių šeimų požiūrį.

Taip pat „Šeimų darželyje“ vyksta katechezė ir tėvams – parašome jiems keletą sakinių, ką vaikai girdėjo per savąją katechezę. Tad netikintys ar nepraktikuojantys tėvai, skaitydami tą grįžtamąjį ryšį, patys susidomi arba jiems kyla noras domėtis toliau. Taigi tėvai, kurie nepraktikuoja ir kuriems nelabai svarbus religinis ugdymas darželyje, pamato Evangelijos grožį – juk ji apie meilę, apie tai, kas paslėpta kiekvieno žmogaus gilumoje! Tik reikia rasti tinkamą žodyną tai atskleisti. Daug gražių dalykų vyksta bendradarbiaujant su tėvais. Mums rūpi, kad ir jie atrastų tikėjimo grožį, ir matome savo pastangų vaisius bei prasmę.

Pereikime prie praktiškesnių klausimų. Kiek vaikų šiuo metu lanko „Šeimų darželį“, kokio dydžio mažylių grupės?

Šiuo metu „Šeimų darželyje“ – per 40 vaikų. Turime tris grupes – 2–3 metų vaikų, 4–5 metų ir priešmokyklinukų. Grupės nedidelės, kiekviena jų turi po tris auklėtojas, nes mūsų ugdymo pagrindas – ryšys su vaiku. Dėl to ir ugdytojų daugiau, kad vaikas būtų pamatytas, pažintas, pastebėtas. Tai labai augina santykį, vaiko pasitikėjimą savimi, kad jis yra įdomus, svarbus, išgirstas – išgirstos jo idėjos, pasiūlymai, interesai. Vaikas auga per santykį, ir tada mokymasis vyksta labai natūraliai. Kai kuriame vaikams programas, dalis idėjų plaukia iš jų pačių. Taigi, kai turi ryšį su vaiku, gali būti lankstus ir pasiūlyti vaikams temų, kurios jiems tuo metu rūpi.

„Šeimų darželio“ nuotrauka

Taip pat skatinami ir ugdytojai, kad vestų tas veiklas, kur jie jaučiasi geriausi. Patys mokytojai turi mėgti tą veiklą, kurią veda vaikams. Turi būti smagu ir vaikui, ir ugdytojui. Matydamas teigiamas mokytojo emocijas, vaikas juo tiki, tiki, kad tai yra įdomu. Ir mokymasis vyksta ne per prievartą, bet tiesiog būnant.

„Šeimų darželis“ yra privatus, tad mokamas. Ar visiems, norintiems į jį leisti vaikus, tai „įkandama“?

Kai kūrėsi darželis, kai kas iš steigėjų šeimų prisidėjo finansais, kiti ieškojo rėmėjų, padėjo remontuoti patalpas, dar kiti parėmė priemonėmis. Ir iki šiol darželyje daug tokių iniciatyvų. Tad galime kliautis tokia „nematoma“ pagalba ir palaikymu.

Norėjosi, kad „Šeimų darželis“ nebūtų privati įstaiga, skirta tik „kažkam“. Todėl kaina prieinama. Ir nors darželis mokamas, mes taip pat esame atviri mažiau pasiturinčioms šeimoms, kurioms mūsų idėjos patinka, kurios nori pastiprinimo ugdant dorybes ir leisti vaikus į darželį, pratęsiantį šeimos vertybes. Taigi šeimos gali kreiptis, motyvuoti savo situaciją, ir ieškome galimybių, kad tėvai galėtų mokėti tiek, kiek ji išgali, arba galbūt prisidėti kitais būdais. Galbūt mama mokytoja galėtų vesti muzikos pamokėlę arba tėtis pabūti ūkvedžiu. Taigi turime tokią krikščionišką atvirumo laikyseną, taip pat norime, kad ir vaikai matytų šeimų įvairovę bei patys tėvai vieni su kitais bendrautų.

Kaip tėvai, kurie, skaitydami mūsų pokalbį, susidomėjo „Šeimų darželiu“, galėtų gauti daugiau ir konkretesnės informacijos apie jį? Galbūt organizuojate ir atvirų durų dienas?

Visą išsamią informaciją tėvai gali rasti mūsų darželio internetinėje svetainėje www.seimudarzelis.lt. Atvirų durų dienos yra kaip tik dabar, birželį, tačiau šeimos gali kreiptis bet kada. Kai paskambina, visuomet pakviečiame  ateiti, apsižiūrėti, taip pat aplankyti ir kitus darželius, nes mums labai svarbu, kad sutaptų šeimos vizija su mūsiške. Taigi pakviečiame tėvus susitikti gyvai, parodome erdves, pasikalbame, kad jie pamatytų, jog mums svarbu charakterio (dorybių) ugdymas, mokymasis per patirtį ir žaidimą, vaiko kūrybingumo lavinimas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien