Sekmadienio meditacija. Apie ramybę kaip uolą

Kas šioje ištraukoje man palieka didelį įspūdį – tai Viešpaties rūpinimasis savo mokiniais, o tai reiškia – ir mumis. Jėzus sako: „… duodu jums savo ramybę.“ Labai svarbu suprasti, kad tai yra ne tokia ramybė, kuri paverčia mus apatiškais, uždaro tarp keturių sienų, patogiai pastato mūsų gyvenimą ant bėgių, ir traukinys ramiai važiuoja – nes viskas jau yra aišku.

Mes, krikščionys, esame pakviesti gyventi tokį gyvenimą, kokį gyveno Jėzus. Jis ėjo susitikti su žmonėmis, kurie nebuvo Jam patogūs, Jis kalbėdavosi su tais, kurie bandydavo Jį sugauti. Ir, galų gale, Jis atsidūrė ant kryžiaus.

Taigi Viešpats mums duoda tokią ramybę, kuri yra vidinė uola – nepajudinama nepaisant to, kas vyksta aplinkui.

Meditacijos autorė Kristina Trinkūnaitė yra Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė