Sekmadienio meditacija. Apipilti patvirtinimais žmonės

Lengvai per gyvenimą eina tie žmonės, kurie pakankamai gerai apsaugo savo branduolį. Jie užtikrinti, kad niekas ten neprasiraus, ir yra orūs. Nepasiekiami. Geba visose situacijose fechtuotis origamišku bendravimu. Tokiems žmonėms vartojame tą šiek tiek dygų „niekas nepaims“.

Ir aš iš tokių. Neperregimų, bet klumpančių, jei tik kas nors giliau kyšteli ranką širdies link. Anksčiau jaučiausi tvirtai, kad kiekviena mano ląstelė turi apsauginį – nindzę, kuris nukals bet kurį, sėlinantį artyn manęs. Nepraėjo nė pusė gyvenimo – dabar gi nieko nevertinu labiau nei tų palaidų raiščių, plazdančių vėjy. Kai viskas atrišta, išrišta, nesaugoma. Ir nuolatiniam judesy.

Tai va. Būtent Sekminės yra mano kiauto pralaužimas. Kodėl? Nes aikštinga kaip pirmykštė moteris sode, bet vis tiek esu apipilta galingiausiu patvirtinimu.

Nes kad sukūrė ir davė gyvastį – nepakako. Kad pasiaukojo už mus – nepakako. Bet pralaužė atkaklumu. Per Sekmines iš kito pasaulio atsiuntė patvirtinimą – išėjau, bet esu. Likau smarkiu vėju žemėj. Dėl tavęs.

Meditacijos autorė Agnė Žemaitytė yra komunikacijos specialistė, šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ sielovadininkė