Sekmadienio meditacija. Kančia, kuri ne iš Dievo

Šiandien skaitome apie Jėzų ir su juo nukryžiuotus nusikaltėlius. Vienas iš jų sako: „Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti (Lk 23, 41).“ Kartais taip gera nuolankiai priimti kančią, kurią išgyvenu, kurios negaliu pakeisti – ir netgi paaukoti ją kaip atlyginimą už savo ir kitų nuodėmes.

Bet yra kančia, kurią mes patys sau sukeliame. Kaip rašė apaštalas Paulius, „visų blogybių šaknis yra godulystė. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių“ (1 Tim 6, 10). Dorybė yra aukso vidurys tarp kraštutinumų. Kai žemiškuose dalykuose siekiame maksimumo, mes draskome save.

Norėdamas, kad Kristus būtų mano Karalius, turiu iš pradžių nukryžiuoti save su savo aistromis ir geismais – ir pradėti gyventi protingu planu.

Kun. Sigitas Jurkštas yra Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos vikaras, Marijos radijo ir Medijų evangelizacijos projekto bendradarbis.