Sekmadienio meditacija. Keistasis Jonas

Kai pirmą kartą perskaičiau šiandienos Evangelijos ištrauką, pagalvojau: kokia ji keista, koks keistas Jonas. Toks tolimas ir visiškai nesuprantamas šiuolaikiniam žmogui, ypač jaunam.

Nesupykite ant manęs, bet iš pirmo žvilgsnio savo keistumu man Jonas Krikštytojas buvo panašus į Simpsonų veikėją Houmerį, kuris eidamas gatve skambino varpu, ant krūtinės pasikabinęs lentą su užrašu „The end is near“ („Pabaiga arti“).

Jono metodai perduoti informaciją, atrodo, visiškai prieštarauja šių laikų metodams. Jono išvaizda nereprezentatyvi, jis kalba kategoriškai, net pakelia balsą, bara fariziejus ir sadukiejus, priekaištauja, gąsdinamai įspėja. Pripratusiai prie švelnių, saldžių, abstrakčių frazių, malonaus kalbėtojo tono mane Jono žodžiai piktina, erzina, glumina. Norisi tai atmesti, nusigręžti.

Bet gal kaip tik Jonas, kaip ir anais, taip ir šiais laikais reikalingas tam, kad mus išprovokuotų, atkreiptų mūsų dėmesį, prabudintų, nepaliktų abejingus.

Miglė Viselgaitė yra Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro referentė.