Sekmadienio meditacija. Negalime tik ilgesingai žvalgytis aukštyn

Šios dienos Evangelija prasideda Jėzaus žodžiais, kuriais Jis užsimena apie savo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Nors šis priminimas skirtas ištikimiems mokiniams, Jo įžengimo į dangų liudytojams, jis kaip niekaip šiandien yra aktualus ir mums.

Mes sunkiai suvokiame, kad kančia ir kryžius yra kelias į gyvenimą ir šviesą. Bet šiais Jėzaus žodžiais išsakyta kančios būtinybė šiandien mums skamba kaip paguoda. Mums, kurie pastaraisiais mėnesiais esame mūsų brolių Ukrainoje kančios liudininkai.

Paguoda ta, kad mes žinome ir tikime, jog mirtis ir kančia nėra paskutinis taškas. Kad tai nėra blogio pergalės ženklas. Nes Mesijo kančią ir mirtį vainikuoja prisikėlimas ir Jo šlovės skelbimas iki žemės pakraščių. Ir tai yra toji Geroji Naujiena, kuri daugiau nei du tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą.

Ir ji mums suteikia vilties, kad net ir šiandienos skausme blogis neturi teisės nugalėti.

Laurynas Būda yra Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro referentas