Sekmadienio meditacija. Santykio dovana

Pirmasis skaitinys iš Pradžios knygos pateikia pasakojimą apie tai, kaip žmogus buvo gundomas Rojaus sode. Įdomu pamatyti, ko iš tiesų nori gundytojas. Yra du dalykai: pirmiausia žmogui įteigti klaidingą Dievo įvaizdį, pavydaus, savanaudžio Dievo įvaizdį, o paskui, kai žmogus atveria savo širdį šiam klaidingam įvaizdžiui, jis įteigia mintį, kad žmogus pats gali tapti dievu. Bet kaip žmogus pagal gundytojo mintį tampa dievu?

Iš tiesų Dievas sukuria žmogų, jį apgyvendina kūrinijoje, ir žmogus išgyvena savo pilnatvę tik santykyje su Dievu, bet gundytojas įsiterpia į šį santykį gudriai jį iškreipdamas. Pirma santykis buvo žmogaus „aš ir tu“ su Dievu, bendrystės, artumo santykis, o dabar santykis tampa žmogaus „aš“ su savo „aš“. Dievas, kuris žmogui buvo santykis, artumas, dabar tampa žmogaus paties tikslu, kaip gundytojas sako: „Jūs būsite kaip dievas.“ Santykis nutrūksta, o žmogus pasirenka ne Dievo artumo kelią, kad jo būtis būtų išpildyta, bet santykio nutraukimo kelią.

Ir viskas dėl to, kad žmogus atvėrė širdį pokalbiui su svetimu, su gundytoju – į santykį su Dievu įsileido svetimą. Štai kodėl šventumo mokytojai visada kreipė dėmesį, kad dvasiniame gyvenime jokiu būdu negalima įsileisti nieko, kas nori daryti įtaką mano santykiui su Dievu, neiti į dialogą su bloga mintimi, su gundytoju, nes, kad ir kokie jaučiamės stiprūs, visgi rizikuojame neatlaikyti puolimo.

Kunigas Jokūbas Marija Goštautas – vienuolis dominikonas, pamokslininkas, straipsnių autorius, Rytų Krikščioniškųjų Bažnyčių teologijos ir dvasingumo specialistas.