Sekmadienio meditacija. Tapti jauku žuvims, kurias pagaus Gerosios Naujienos meškerė

Jėzus kviečia savo mokinius, kad jie žvejotų žmones ir taip plėstų Jo karalystę, Jėzus vaikšto po sinagogas, įvairius kraštus ir ten gydo… Suėmus Joną Krikštytoją, Viešpats Jėzus netgi perima jo misiją – kviesti atsiversti. Tai iškalbingas ženklas – Jėzus šaukia mus į pjūtį, padeda ir mums atlikti gyvenimo misiją, o kartais, kai mes nepajėgiame, Jis pats imasi darbo. Tai tiesa!

Prisiminkime šv. Jono Bosko žodžius: „Darykime, ką galime, visa kita padarys Dievas.“ Dievas tikrai dirba kartu su mumis, bet dar dažniau jis nudirba visą darbą. O mes su savo kukliomis pastangomis ateiname, kaip sako liaudis, ant gatavo.

Jėzus šioje Evangelijos ištraukoje taip pat šaukia savo mokinius. Šiose pašaukimo istorijose svarbią vietą užima kontekstas: giminystė (paaiškinama, kas kieno brolis ar sūnus), amatas ir koks greitis atsiliepiant į Jėzaus kvietimą. Mokinių greitumas atsiliepti į pašaukimą yra labai gražus – jie tučtuojau viską metė ir ėjo paskui Mokytoją.

Tikriausiai Jėzaus frazė – „aš padarysiu jus žmonių žvejais“ – ne tik mums, kurie skaitome, bet ir mokiniams turėjo atrodyti miglota ir neaiški. Tačiau jie susikoncentravo į žodžius: „aš padarysiu, aš nuveiksiu, jūs tik bendradarbiaukit ir netrukdykit“. Ir mes turėtume vis labiau susikoncentruoti į Jėzų, kuris yra mūsų gyvenimo ir pašaukimo Viešpats. Jėzus žino mus, pažįsta mūsų silpnumą ir kviečia eiti paskui Jį.

Kun. Martynas Povylaitis SC yra salezietis bendradarbis, magistrantas Popiežiškajame saleziečių universitete.