Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais. Paremti

2022 06 06

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

10 min.
Kovinis dronas „Bayraktar TB2“, kurį Turkija dovanoja Lietuvai, kad ši perduotų Ukrainai. „Baykar“ tviterio paskyros nuotrauka

2022 06 06

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

10 min.

Selçukas Bayraktaras: kas jis – žmogus, sukūręs legendinius dronus?

Ukraina, kovodama su ją užpuolusia Rusija, nuo pat karo pradžios aktyviai naudoja turkiškus kovinius bepiločius orlaivius „Bayraktar“. Keliantys priešininkams siaubą ir metodiškai naikinantys jų techniką, ardantys okupantų ginklų tiekimo grandines – „Bayraktarai“ tiksliai smogia į tikslą jį sunaikindami ir kartu keičia ne tik šio karo taktiką, bet ir apskritai karybos strategiją. Pasitelkus „Bayraktarą“ ukrainiečiams pavyko į dugną nugramzdinti Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno pasididžiavimą – kreiserį „Maskva“.

Ukrainos gynyboje „Bayraktaras“ (išvertus iš turkų kalbos šis žodis reiškia „vėliavnešį“) tapo legenda ir pasipriešinimo okupantams simboliu. Kyjivo zoologijos sode tokiu pat vardu pavadintas čia gimęs lemūriukas (ir, ko gero, ne vienas azartiškas keturkojis palaikančiųjų Ukrainą ir išvien su ja kovojančiųjų namuose šiemet yra pakrikštytas Bairaktaru). Virusine tapo socialiniuose tinkluose linksniuojama satyriška ukrainietiška karo daina „Bayraktar“, kurioje apdainuojamas herojus „Bayraktaras“ tampa sumaniausiu piemeniu Rusijos banditų bandai ganyti ir paverčiantis juos vaiduokliais.

Kokia „Bayraktaro TB2“ – kovinio operatyvinio-taktinio bepiločio skraidančio aparato (BPSA) – sukūrimo ir naudojimo kariniuose veiksmuose istorija? Kokie jo privalumai? Kodėl Andriaus Tapino ir Laisvės TV iniciatyva per pusketvirtos paros surinkta 5,9 mln. eurų auka būtent šiam dronui pirkti ir perduoti Ukrainai?

Praėjusią savaitę Lietuvą apskriejo džiugi žinia – Turkija nusprendė padovanoti Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ su visa optika ir būtinais dalykais. Pasak A. Tapino, žmonių suaukoti 1,5 mln. eurų bus pervesti Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, už šias lėšas dronas bus visiškai apginkluotas. Likusi suma – 4,4 mln. eurų – Turkijos pageidavimu turėtų būti skirta humanitarinei, gynybinei, logistinei ar atkuriamajai pagalbai Ukrainai. Turkai taip pat pažadėjo papuošti „Bayraktarą“ Lietuvos ir Ukrainos spalvomis ir jam suteiktu vardu. Be to, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad ir pati Lietuva rimtai svarsto galimybę įsigyti kovinių dronų „Bayraktar“ sistemą.

„Bayraktarą“ sukūręs inžinierius: „Visas pasaulis – mūsų klientai“

„Bayraktaras“ gali gabenti lazeriu valdomas bombas ir yra užtektinai mažas, kad tilptų į sunkvežimį. Be to, kainuoja jis gerokai mažiau nei analogiški amerikietiški ir izraelietiški dronai. Tiksli „Bayraktarų“ kaina neatskleidžiama. Tik žinoma, kad dronai parduodami su visa „platforma“ – portatyvinėmis valdymo stotimis ir ryšio įranga. Galima rasti informacijos, esą vieną TB2 droną galima įsigyti už vieną milijoną dolerių, tačiau S. Bayraktaras patikino, kad jo kaina didesnė. Bet kuriuo atveju nusipirkti vien tik droną neįmanoma. Atlikus mokėjimą, šalies pirkėjos operatoriai vyksta į Turkiją mokymams, kurie trunka keletą mėnesių.

Be palankios kainos, būsimuosius „Bayraktarų“ savininkus vilioja tai, kad šis turkiško ginklo įsigijimas nereikalauja paisyti žmogaus teisių nuostatų, kaip kad norint pirkti analogišką JAV droną. Faktiškai bet kuri valstybė ir jos valdžia gali kreiptis į Turkijos prezidentą palaiminimo naujajam pirkiniui. Drono gamintojai keletą sykių per mėnesį išleidžia programinės įrangos naujinimus, o tai padeda pritaikyti „Bayraktarą TB2“ prie priešininkų taktikos.

Drono raketos gali koreguoti savo skrydžio kryptį ore ir yra tokios taiklios, kad tiksliai smogia net į priešo pėstininkų apkasus. Karo analitikai buvo linkę manyti, kad lėtieji žemai skriejantys dronai bus mažai tinkami įprastoje kovoje, tačiau TB2 gali sunaikinti netgi zenitines sistemas, skirtas dronams pašalinti.

„Bayraktaras TB2“ daro tai, ką turi daryti – naikina kai kurias iš pažangių zenitinių ir artilerinių sistemų, taip pat šarvuotąją techniką. Dabar visas pasaulis – mūsų klientai“, – tikina vienas pirmaujančių pasaulyje ginklų gamintojų turkas Selçukas Bayraktaras (g. 1979), legendinio drono, tapusio Turkijos kultūriniu simboliu, kūrėjas. Verslininkas, inžinierius, technikos direktorius, orlaivių pramonės kompanijos „Baykar“, gaminančios garsiuosius BPSA, bendrasavininkis, Turkijos prezidento Recepo Erdoğano žentas.

Jis yra pelnęs daugelį apdovanojimų už savo indėlį gaminant dronus Turkijoje ir yra lyginamas su Elonu Musku. S. Bayraktaras – nacionalinė įžymybė, bepiločių orlaivių herojus, kurio pats vardas yra simbolis – rusiško kalašnikovo ar vokiško mauzerio turkiškas analogas.

Turkų inžinierius Selçukas Bayraktaras. Feisbuko paskyros nuotrauka
„Bayraktar TB2“ bepilotis kovinis orlaivis. EPA nuotrauka

Rusiški lazeriniai ginklai prieš TB2 neveiksmingi

Inžinierius S. Bayraktaras pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą ir pareiškė jai palaikymą, tviteryje paskelbdamas: „Aš ryžtingai smerkiu neteisėtą Rusijos įsikišimą. Ji ignoruoja nepriklausomos valstybės suverenitetą. Palaikau Krymą ir Ukrainą, mūsų turkų brolių tėvynę.“

„Bayraktaras TB2“ puikiai pasirodė kovose prieš Rusijos šarvuotąją techniką ir artileriją, todėl „visas pasaulis“ ėmė užsakinėti šį galingą ginklą. Tai lankydamasis Azerbaidžano sostinėje Baku vykstančioje parodoje „Teknofest“ agentūrai „Reuters“ pareiškė pats S. Bayraktaras, – „Teknofeste“ nutūpė jo kompanijos pagaminti du sunkieji BPSA „Bayraktar Akıncı“.

Turkijos prezidentas R. Erdoğanas ne sykį tvirtino, kad tarptautinė paklausa įsigyti modelį TB2 ir naująjį droną „Akıncı“ didžiulė. S. Bayraktaro žodžiais, „Baykar“ gali pagaminti po 200 bepiločių skraidančių aparatų TB2 per metus.

Jis pridūrė besididžiuojantis, kad jo orlaiviai naudoti Kalnų Karabache ir Ukrainoje. „Tai neteisėtas įsiveržimas, todėl TB2 padeda gerbiamai Ukrainos tautai ginti savo šalį. Neteisėta Karabacho okupacija buvo kaip širdies žaizda nuo jaunystės. Ir man, kaip technologijų plėtotojui, didelė garbė padėti broliams bei seserims susigrąžinti savo žemę“, – pabrėžė S. Bayraktaras.

Dar jis sakė, kad lazerinis ginklas, kuriuo esą giriasi Kremlius ir kuris esą geba apakinti palydovus ir sunaikinti dronus, prieš TB2 yra neveiksmingas. „Jo veikimo diapazonas ribotas, todėl, jeigu jūsų jutiklių ir naudojamos amunicijos diapazonas yra didesni, tai lazerinis ginklas nebus efektyvus“, – kalbėjo Turkijos inžinierius.

Šiuo metu S. Bayraktaras darbuojasi ties TB3, kuris turi sulankstomus sparnus ir gali pakilti arba nutūpti ant lėktuvnešių, ant trumposios pakilimo–nusileidimo juostos. Taip pat jo kompanija kuria bepilotį kovinį lėktuvą vardu MUIS, arba „Kizilelma“.

„Pirmasis „Kizilelmos“ skrydis įvyks kitais metais, o TB3 – arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje. Kalbant apie tolesnę ateitį, mes darbuojamės ties taksi dronais. Tam mums reikia sukurti aukšto lygio autonomijos technologiją, kuri iš esmės yra dirbtinis intelektas, tačiau tai bus revoliucija keleivių miesto transporto srityje“, – savo ateities planus vardijo S. Bayraktaras.

Selçuko Bayraktaro feisbuko paskyros nuotrauka

Panaudoti konfliktuose nuo Šiaurės Afrikos iki Kaukazo

Pirmasis oficialus sėkmingas TB2 kovos skrydis įvyko 2016-ųjų balandį. Nuo tada šių dronų parduota mažiausiai trisdešimčiai šalių, jie turėjo didelę reikšmę ne vieno karo eigai. „Bayraktaras“ yra smogęs daugiau kaip aštuonis šimtus kartų konfliktuose nuo Šiaurės Afrikos iki Kaukazo. Be gerai žinomų atvejų, kai koviniai TB2 buvo panaudoti Ukrainoje ir Azebaidžano ginkluotųjų pajėgų Kalnų Karabache, karinių veiksmų metu Irake, Sirijoje ir Libijoje prieš generolo Kalifo Haftaro kariuomenę, jų įsigijo ir Nigerijos, Etiopijos, Kataro, Maroko bei Lenkijos valdžios. Be to, TB3, pažangesnė bepiločio orlaivio versija, paleidžiama iš laivo, jau aktyviai sukasi Rytų Azijos rinkoje.

Metų metus S. Bayraktaras modernizavo TB2 dronus taip, kad jie būtų kuo mažiau priklausomi nuo vakarietiškų komponentų. Neseniai jis pareiškė, kad 93 proc. TB2 detalių gaminama Turkijoje. 2021 m. spalį netoli Kyjivo buvo suplanuota „Bayraktarų“ priežiūros, remonto ir modernizavimo centro statyba. Tuo metu ir pasirodė pirmieji kadrai su Donbase naudojamais „Bayraktarais“.

Ankaros oro operacijų pasididžiavimo – „Bayraktaro TB2“ – ilgis – 6,50 metro, sparno plotis – 12 metrų. Jis gali skraidyti daugiau kaip 7 kilometrų aukštyje, daugiau kaip 24 valandas (tačiau ryšiui naudoja antžemines valdymo stotis) ir pasiekti maksimalų greitį iki 222 km/val. Iki 150 kilometrų nuotolio dronas gali gabenti daugiau kaip 55 kilogramų svorį. Daugiau kaip 75 TB2, naudojami turkų kariuomenės, skraido apie 6000 valandų per mėnesį.

Selçuko Bayraktaro feisbuko paskyros nuotrauka
Selçuko Bayraktaro feisbuko paskyros nuotrauka

Konstruoti mėgo dar vaikystėje

Selçukas Bayraktaras gimė 1979 m. Stambule, prestižiniame Saryjerio rajone. Jo tėvas, Özdemiras Bayraktaras, po studijų Stambulo technikos universitete 1984-aisiais įkūrė automobilių detalių gamybos kompaniją „Baykar Makina“, dabartinės „Baykar“ pirmtakę. Taip pat jis buvo R. Erdoğano, dabartinio Turkijos prezidento, anuomet – vietos politiko Stambule, patarėjas. Selçuko motina buvo ekonomistė ir programuotoja. Be to, S. Bayraktaro tėvas buvo lakūnas mėgėjas, dėl to šeima dažnai mėgaudavosi Turkijos peizažais pro lėktuvo langą. 2019-aisiais išsipildė inžinieriaus Selçuko vaikystės svajonė – jis įgijo mažosios aviacijos piloto licenciją.

Jau vaikystėje S. Bayraktaras mėgdavo konstruoti ir išradingai modifikuoti radijo bangomis valdomus lėktuvų modelius, todėl natūralu, kad susidomėjo aviacine inžinerija. Baigęs vidurinę mokyklą garsiame Stambulo Roberto koledže, įstojo į Stambulo technikos universitetą, Elektronikos ir ryšių inžinerijos fakultetą, čia įgijo bakalauro laipsnį. Tuomet jo laukė stažuotė Pensilvanijos universiteto GRASP robotikos laboratorijoje. Čia magistro studijų metu S. Bayraktaras pirmą sykį pabandė valdyti dronus. Tada studijavo antrąją magistrantūrą Masačusetso technologijos institute, atlikdamas autonominių kovinių bepiločių sraigtasparnių sistemų tyrimus. Ir kartu tuo metu ėmėsi savo iniciatyva konstruoti nedidelius savo dronų prototipus šeimos gamykloje Stambule. Daktaro laipsnį S. Bayraktaras įgijo Džordžijos technologijos institute.

Įvaldęs JAV bepiločių skraidančių aparatų konstravimo pagrindus, S. Bayraktaras įgytas žinias pritaikė grįžęs į tėvynę 2007-aisiais – tapo pirmuoju Turkijoje kovinių ir žvalgybinių dronų kūrėju.

Pirmasis S. Bayraktaro rankomis paleidžiamas bepilotis mini dronas svėrė apie devynis kilogramus. Pirmųjų bandymų metu jis įveikė apie tris metrus ir ore galėjo išsilaikyti apie valandą. Kiek vėliau, patobulinus dizainą, dronas ore jau galėjo išbūti daugiau kaip valandą. S. Bayraktaras jį išbandė snieguotuose kalnuose pietrytinėje Anatolijoje, stebėdamas ginkluotus kurdų separatistinio judėjimo sukilėlius. Be jokių dvejonių su savo dronu jis vykdavo į priešakines kovos linijas, pačias blogiausias sąlygas, kokios gali užklupti turkų kareivius. Inžinieriaus nuomone, geriausia droną išbandyti aktyvių kovinių veiksmų metu. Jeigu jis nesuveiks trijų kilometrų aukštyje arba spaudžiant trisdešimties laipsnių šalčiui – kam jis reikalingas? Kiekvieną naują droną S. Bayraktaras išmėgina pats.

TB2, propelerinio lėktuvo, prototipas, užtektinai didelis, kad galėtų gabenti amuniciją, sukurtas 2014 m. 2015-ųjų gruodį S. Bayraktaras stebėjo, kaip jis atlieka pirmuosius ypač tikslius taškinius smūgius. Kadangi drone buvo įrengtas bombų paleidimo lazeris, įrenginiui pavyko tiksliai nusitaikyti ir sunaikinti tikslą, kurio dydis prilygo iškylos patiesalui, per aštuonių kilometrų atstumą. 

2016 m. balandį TB2 jau gabeno kovinę amuniciją. Pirmaisiais drono taikiniais tapo teroristine organizacija pripažintos Kurdistano darbininkų partijos lyderiai. Tuo metu S. Bayraktaras intensyviai bandė susidoroti su radijo bangų trikdymu, mat sukilėliai taip pat naudojo dronus. Tų pačių metų vasarą TB2 dronai pasitelkti Sirijoje kovai su „Islamo valstybės“ teroristais.

„Baykar“ tviterio paskyros nuotrauka

Jaunųjų talentų skatinimas ir pirmasis Turkijoje pagamintas plaučių ventiliavimo aparatas

2014 m. atėjęs į valdžią Recepas Tayyipas Erdoğanas po nesėkmingo valstybės perversmo ir pasikėsinimo į jo gyvybę smarkiai atnaujino valstybės tarnautojų sudėtį – darbą pakeisti teko daugiau kaip 100 tūkst. asmenų. Vyko „valymai“ valdžios aplinkoje, įvesta teismų ir žiniasklaidos kontrolė. Būtent tokiu metu ir tokiomis aplinkybėmis inžinierius S. Bayraktaras tapo vienu artimiausių Turkijos prezidento asmenų, o jo dronai imti pardavinėti užsienyje. „Baykar“  tapo pirmąja Turkijos kompanija, pradėjusia savo dronų eksportą į užsienį. 2015 m. Turkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo sprendimu BPSA įtraukti į Turkijos kariuomenės ginkluotę.

Kompanija „Baykar“, jos pačios duomenimis, nuo 2006 iki 2021 m. savo produkcijos eksportą padidino septynis kartus. Žiniasklaidos duomenimis, vien kovinį droną „Bayraktar TB2“ užsisakė 16 šalių, tarp jų – Ukraina, Azerbaidžanas, Marokas, Tunisas, Kataras, Kirgistanas ir Turkmėnistanas. Lenkija paskelbė 2021 m. įsigijusi 24 tokius dronus, tapdama pirmąja NATO šalimi (be pačios Turkijos), kuri gauna tokį ginklą.

2016 m. gegužę S. Bayraktaras vedė Sümeyye Erdoğan, R. Erdoğano dukterį. Apskritai savo asmeninio gyvenimo jis neafišuoja, o savo įmonės pelną laiko paslaptyje. Tik žinoma, kad po vestuvių su žmona įsigijo 300 kvadratinių metrų ploto namą Stambulo rajone Kandili su vaizdu į Bosforo sąsiaurį. Kaina – vienas milijonas 400 tūkst. dolerių. Čia yra penki kambariai, dvi svetainės, keturi vonios kambariai ir didžiulis 200 kvadratinių metrų sodas.

Inžinierius S. Bayraktaras aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje. Pavyzdžiui, Turkijos Nacionalinėje technologijos iniciatyvoje, kuria siekiama kurti vietinę aukštųjų technologijų terpę. S. Bayraktaras yra fondo „Turkish Technology Team Foundation“ įkūrėjas. Šios organizacijos tikslas – šviesti visuomenę, skatinti aukštųjų technologijų Turkijoje plėtrą, sudominti šia sritimi ir rengti mokymus jauniesiems talentams. Garsiųjų „Bayraktarų“ autorius yra ir kasmet vykstančio populiaraus pasaulyje aerokosminės pramonės ir technologijų festivalio „Teknofest“ pirmininkas – čia finansuojama įvairiausia su technologijomis susijusi veikla.

S. Bayraktaras bendradarbiauja su šalies ministerijomis kovoje su stichinėmis nelaimėmis, „Baykar“ kompanijos dronai pasitelkiami paieškos ir gelbėjimo operacijose, padeda aptikti miškų gaisrų židinius. Inžinieriaus vardas garsiai nuskambėjo ir pandemijos metu – kartu su kitomis svarbiausiomis Turkijos technologijų kompanijomis jis prisidėjo prie to, kad šalyje būtų sukurtas pirmasis ICU tipo (intensyvios terapijos) plaučių ventiliavimo aparatas.

Selçuko Bayraktaro feisbuko paskyros nuotrauka
Selçuko Bayraktaro feisbuko paskyros nuotrauka

Kokiomis aplinkybėmis Turkijai prireikė savo gamybos kovinių dronų?

Pirmosios bepiločių orlaivių erą pradėjo JAV, tačiau dabar su jomis šioje srityje konkuruoja Turkija ir Didžioji Britanija. Nors Amerika daugiau kaip dešimt metų buvo stambiausias ginkluotų BPSA operatorius pasaulyje, pirmąją ataką bepiločiais orlaiviais surengusi 2001-aisiais, šiandien šią technologiją įvaldžiusios dešimtys šalių: Didžioji Britanija, Izraelis, Pakistanas, Saudo Arabija, JAE, Egiptas, Nigerija ir Turkija kovinius bepiločius orlaivius naudoja nuo 2015 m. 

2005 m. S. Bayraktaras, tuomet 26 metų studentas, įkalbėjo Turkijos valdininkus apsilankyti nedideliame jo paties kurto bepiločio orlaivio pasirodyme. Anuomet jis kalbėjo, kad jeigu Turkija palaikys jo projektą, po penkerių metų šioje srityje bus lyderė. Inžinierius ne iš karto pelnė valdininkų palaikymą. Prireikė dar kelerių metų ir tarptautinių santykių pokyčių, kad S. Bayraktaras galėtų pradėti plėtoti savo turkiškų BPSA programą.

Tuo metu, kai jaunasis turkų inžinierius demonstravo saviškį savadarbį droną, Turkijoje jau veikė bepiločių orlaivių programa, kurią sukūrė turkų aviacijos ir kosmoso kompanija „Turkish Aerospace Industries (TAI, Türk Havacılık ve Uzay Sanayii A.Ş.). Tačiau Ankaros valdininkai ir biurokratai, ypač sukinėjęsi tarp įtakingų ginkluotųjų pajėgų atstovų, manė, kad šaliai kur kas protingiau šią programą ne plėtoti savarankiškai, o įsigyti amerikietišką ir izraelietišką.

Nuo 1975 m., po Turkijos įsiveržimo į Kiprą, JAV įvedė turkams sankcijas ginklų eksportui, Turkijos santykiai su Vašingtonu tapo sudėtingi, todėl šalis ėmė plėtoti nuosavą gynybos pramonę. Į pirmąją bepiločių orlaivių erą Turkiją įžengė senamadišku keliu – 1996-aisiais įsigijo šešis bepiločius orlaivius iš amerikiečių kompanijos „General Atomics“. GNAT 750 buvo gana primityvūs, gebantys tik perduoti vaizdo informaciją. 

2006 m. Turkija užsakė dešimt neapginkluotų bepiločių orlaivių „Heron“ iš Izraelio (pastarasis bepiločius kovinius lėktuvus naudoja nuo praėjusio šimtmečio aštunto dešimtmečio). Prireikė penkerių metų, kad šie dronai atkeliautų į Turkiją. Vėliau Ankara apkaltino izraeliečius sąmoningu variklių ir vaizdo formavimo sistemų sabotažu ir nusiuntė gautą įrangą atgal remontui į Izraelį. Vėl teko laukti kelerius metus. Galų gale Turkijoje pradėti naudoti izraelietiški bepiločiai orlaiviai „Heron“. Kadangi iš pradžių juos pilotavo Izraelio personalas, Turkijos karininkams kilo įtarimų, kad iš dalies jų gaunama informacija būdavo slapta siunčiama Izraelio žvalgybai. Tapo akivaizdu, kad „Heron“ nepatenkins Turkijos nuosavų bepiločių orlaivių poreikio.

2010 m., Izraelio kariams nužudžius devynis Turkijos piliečius, bandžiusius jūra persikelti į Gazos ruožą, Turkija ir Izraelis galutinai nutraukė diplomatinius santykius. Tuo metu Turkijai buvo tiekiama ir JAV pilotuojamų bepiločių orlaivių „Predator“ informacija, tačiau Vašingtonas, būgštaudamas, kad jų NATO sąjungininkas gali kelti saugumo pavojų Izraeliui, atsisakė Turkijai parduoti savo apginkluotus dronus. 2016 m. Turkija liovėsi kliautis savo senu, bet „nepatikimu“ sąjungininku ir ėmė galvoti apie nuosavo bepiločio orlaivio gamybą. Taip savo žvaigždžių valandos sulaukė inžinierius S. Bayraktaras.

Dar vos prieš keletą metų jis negalėjo gauti savo šalies karinių pajėgų leidimo išbandyti sukonstruotą kovinį droną, mat Turkijos karo vadovybė su nepasitikėjimu žvelgė į tokias konservatyvių musulmonų šeimas kaip Bayraktarai. Tačiau jauno inžinieriaus nuoširdi kritika dėl Turkijos priklausomybės nuo Izraelio darė jo balsą vis girdimesnį ir suvedė su reikalingais žmonėmis. 2006 m., kaip minėta, S. Bayraktaras galų gale laimėjo konkursą koviniam bepiločiam mini dronui sukurti.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.