Sengirės fondas už žmonių skirtą GPM paramą saugomų miškų plotą papildė vertingu sklypu Prienų rajone

Naujasis sklypas yra Ąžuolų botaniniame draustinyje, jo teritorijoje išskirtos vertingos skroblynų, žolių turtingų eglynų ir aliuvinių miškų buveinės. Taip pat sklypas ribojasi su anksčiau fondo įsigytu 3 hektarų sklypu, o abu sklypai yra šalia kertinės miško buveinės.

Pasak miškotyros mokslų daktaro ir Sengirės fondo fondo ambasadoriaus dr. Žydrūno Preikšos, tai reiškia, kad nebevykdant ūkinės veiklos įvairios rūšys, tokios kaip grybai ar kerpės, galės greitai persikelti į fondo saugomus sklypus.

„Naujame sklype yra ir sauso, ir užlieto miško – tai didžiulis privalumas, nes keičiantis klimatui tai leis miškui iškęsti įvairius svyravimus, – sakė dr. Ž. Preikša. – Sklype taip pat gausu ąžuolų, kuriems 140–160 metų, senų drebulių. Galingos šakų, laisvai galinčių atlaikyti iek erelių, tiek juodųjų gandrų lizdus. Taip pat pavyko surasti Raudonosios knygos atstovą ąžuolinį skaptuką ir dar keletą kertinių (sengirių) rūšių. Sklype aptiktos bent 7 medžių rūšys, o tai parodo gerą potencialą įvairioms organizmų rūšims įsikurti. Šis sklypas jau pagal ankstyvo pavasario vertinimus yra vertingas, ir jame galima steigti potencialią kertinę buveinę.“

Sengirės fondo idėjos pagrindinis iniciatorius ir režisierius Mindaugas Survila dėkojo visiems parėmusiems fondą, mat sklypas buvo įsigytas už paaukotas lėšas.

„Jei palygintume Lietuvos kontekste, šis įsigytas miškas yra tik lašas jūroje, tačiau nuvažiavus į šį sklypą, pakėlus galvą į viršų apima labai geras jausmas: ramu dėl šių ąžuolų, liepų ir kitų medžių, – sakė M. Survila. – Jų niekas nebeiškirs, jie pragyvens ne vieną žmogaus kartą ir sukurs namus tūkstančiams organizmų. Žinoma, labai džiaugiamės tiek įmonėmis, tiek aukojančiais ar skiriančiais savo GPM. Tikiu, kad ir toliau su tokiu nuostabiu žmonių palaikymu galėsime iš lašų sukurti jūrą.“

Sengirės fondo saugomus miškų plotus taip pat sudaro du sklypai, gauti dovanų: 2,7 hektaro sklypą Anykščių rajone padovanojo akių gydytoja Janina Breivienė, o 1,58 hektaro Kauno rajone – profesorius Vytautas Smailys.

Pirmąjį gimtadienį neseniai paminėjęs Sengirės fondas praėjusiais metais surinko 129 tūkst. eurų paramos, už kurią planuoja įsigyti ir apsaugoti net 20–30 hektarų miško sklypų, kuriuose auga 10 tūkst. brandžių medžių ar 4 tūkst. brandžių ąžuolų. Fondo komanda taip pat toliau tirs įsigytus miškus, skirs dėmesį partnerysčių puoselėjimui.

Apie Sengirės fondą. Sengirės fondas įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą, tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dviem „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir daugiau kaip 50 tarptautinių festivalių. Pusė seansuose surinktų lėšų skirta Sengirės fondui – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.

Sengirės fondo informacija