Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 17

Rūta Giniūnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Seniausias „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje“ paveikslas – unikalus meno kūrinys, pasakojantis Lietuvai svarbų įvykį

Nežinomas dailininkas, „Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas“ (XVIII–XIX a.). Privati kolekcija. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka

Rūta Giniūnaitė yra Šiluvos piligrimų centro muziejininkė.

Ten, kur Lietuvoje 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija, 2009-aisiais buvo įsteigtas Šiluvos piligrimų centras. Ir čia galima rasti nedidelę muziejinę ekspoziciją, skirtą susipažinti su viena seniausių Švč. Mergelės Marijos šventovių Lietuvoje ir Europoje.

Daugiau nei penkių šimtų metų Šiluvos šventovės istorijoje – dar iki Dievo Motinos Apsireiškimo XVI a. pirmojoje pusėje šventovę išgarsinę Šilinių atlaidai, to paties šimtmečio pabaigoje Šiluvą garsinęs kalvinistų mokyklos švietimo židinys, įsikūręs šalia nebeišlikusios mūrinės evangelikų bažnyčios. 

Šiluvos piligrimų centro muziejinė ekspozicija

Šiluvos šventovės ekspozicijos pagrindą sudaro nuo XVI a. antrosios pusės iki XX a. pirmosios pusės Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos kultūros paveldo vertybės, liudijančios Šiluvos šventovės sakralios erdvės išskirtinumą – 1608 m. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu Jėzumi rankose Apsireiškimo ant akmens ariamuose laukuose ekumeninę – krikščionių vienybės žinią – garbinti Dievo Sūnų – susiskaldžiusiems krikščionims.

Šie objektai perteikia Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios – dviejų vizualių sakralių erdvių tarpusavyje sąveikaujančių polių meninę raišką, kurios centre – Dievo Motinos ir tikinčiųjų bendruomenės dialogas. Šiuo metu šį dialogą simboliškai įkūnija sakrali aikštės erdvė, skirta švęsti rugsėjo 7–15 d. vykstančius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus – pagrindinę šios vietos šventę.  

Muziejinės ekspozicijos dalys yra keturios: Šiluvos bažnyčios steigimo ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo istorija, Stebuklingojo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo karūnavimas ir infulatūros privilegija, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos pamaldumas, Antano Vivulskio Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios projektas.

Ekspozicija atskleidžia turtingą Šiluvos šventovės dvasinę ir kultūrinę realybę. Turintieji daugiau laiko kviečiami į valandos ar kelių valandų trukmės gyvosios piligrimystės ekskursijas.

Vienas iš unikalių kūrinių, liudijančių šios vietos meno paslaptingumą, yra XIX a. pradžios paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“, privataus asmens perduotas laikinai saugoti Šiluvos piligrimų centre. Šis nedidelis 61 x 83,5 centimetro aliejumi ant drobės XVIII–XIX a. sandūroje nežinomo neprofesionalaus Lietuvos dailininko nutapytas paveikslas yra itin retas ir svarbus meno kūrinys. Lietuvai svarbų įvykį – Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimą, vaizduojančių atvaizdų, pasiekusių mūsų dienas, yra itin mažai.

Šiuo metu tai vienas seniausių išlikusių atvaizdų.

Šiluvos piligrimų centro muziejinė ekspozicija. Centro nuotrauka
Šiluvos Apsireiškimo koplyčios altorius. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka

Atvaizdų „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“ genezė

Pirmasis Apsireiškimo istoriją 1661 m. lapkričio 11 d. užrašė Šiluvos klebonas Mikalojus Svekauskas. Pirmosios žinios apie „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje“ atvaizdą siekia XVII a. vidurį. Po Dievo Motinos Apsireiškimo, pastačius pirmąją Apsireiškimo koplyčią, virš akmenų, ant kurių įvyko Apsireiškimas, buvo iškeltas stebuklą vaizdavęs paveikslas. Jis mūsų dienų nepasiekė.

Vėliau, XIX a. pabaigoje, įvairiuose leidiniuose ir devociniuose paveikslėliuose pasirodė Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje scena, po kuria atskirai buvo komponuojama scena su skrynios atradimu. Šiuose liaudies pamaldumo paveikslėliuose du istoriniai momentai būdavo išskiriami į dvi scenas: viršutiniame – Dievo Motinos su Kūdikiu Apsireiškimo ant akmens, apatiniame – po Apsireiškimo rastos skrynios su buvusios bažnyčios steigimo aktu ir inventoriumi. 

XIX a. pabaigos grafikos kūriniuose Dievo Motina buvo vaizduojama kiek kitaip, negu yra pavaizduota Šiluvos stebuklingame Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizde. Pastarasis yra nutapytas pagal Romiečių Gelbėtojos (Salus Populi Romani) ikoną, saugomą Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje Romoje. Būtent kitoks grafikos kūriniuose atsiradęs aspektas buvo Dievo Motinos rankų pozicija – ji rankas laiko ne sukryžiavusi ant Sūnaus, o mostu rodo žemyn.

Šio atvaizdo atsiradimas devociniuose paveikslėliuose siejamas su stebuklingojo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu karūnavimo šimtmečio šventimu, kurio metu buvo vainikuota Ligonių sveikatos altoriaus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra virš akmens (šiuo metu esanti Šiluvos bazilikos Ligonių koplytėlėje). Nors virš akmens tuo metu buvo XVIII a. Ligonių sveikatos altorius su Dievo Motinos su Kūdikiu skulptūra, kurioje Dievo Motina vaizduojama sukryžiavusi rankas.

1886 m. šios skulptūros vainikavimo iškilmės tik dar labiau sustiprina Apsireiškimo vietos svarbą, ir taip devociniuose paveiksluose bei knygelių iliustracijose pradedama ieškoti Šiluvoje apsireiškusios Dievo Motinos atvaizdo savitumo (pavyzdys – iliustracija „Balsas skurdus sunų ir dukterių Marijos“, Tilžė, 1908 m.). Švč. Mergelė Marija Apsireiškimo scenoje rankos mostu tarsi rodo žemyn į akmenį, ant kurio ji pasirodė Šiluvos žemėje.

Tarpukariu toks Dievo Motinos Apsireiškimo atvaizdas su atviru gestu labai išpopuliarėjo, nors skrynios atradimo scena nebevaizduojama, o ant Dievo Motinos skruostų atsiranda ašaros, autentiškai aprašytos Apsireiškimo pasakojime. XX a. antrojoje pusėje elgiamasi drąsiau – ypač JAV išpopuliarėja Apsireiškimo scena, kurioje Dievo Motina vaizduojama ilgais plaukais. 

Nacionalinėje Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos šventovėje Vašingtone, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčioje, dešine ranka Dievo Motina pasveikina ją reginčiuosius. O šiuo metu virš Apsireiškimo akmens 1926 m. Jono Mrozinskio sukurtoje Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūroje, remiantis Antano Vivulskio altoriaus, bet ne Dievo Motinos su Kūdikiu projektu, matome, kaip Kūdikėlis Jėzus rankos gestu laimina įžengusiuosius į Apsireiškimo koplyčią.

Iki šiol Šiluvos šventovėje buvo džiugu matyti vienintelį Apsireiškimo sceną vaizduojantį meno kūrinį – profesionalaus lenkų dailininko Boleslawo Rutkowskio (1882–1978) tapybos paveikslą „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“, 1931 m. specialiai sukurtą Šiluvos bazilikai. B. Rutkowskis pasirinko vaizduoti Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu pagal 1886 m. devocinį paveikslėlį, kuriame Dievo Motina laiko Kūdikį nesukryžiavusi ant jo rankų. Ji tarsi atviru rankos mostu žemyn įkūnija žodžius: „Čia kažkada buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama.“

Neoromantizmo ir realizmo bruožų turinčio meno kūrinio funkcija išskirtinė – uždengti ir atidengti stebuklingąjį paveikslą šv. Mišių metu, kad tikintieji regėtų stebuklingąjį atvaizdą tik panirę į eucharistinę maldą. Juk ir virš Apsireiškimo akmens nuo XVIII a. stovi altorius, ant kurio aukojamos šv. Mišios, – jų metu labiausiai priartėjame prie Apsireiškimo paslapties.

Apsireiškimo paveikslas tapo bazilikos didžiojo altoriaus „barokinės mašinos“ (macchina barocca) esmine dalimi. Stebuklingasis paveikslas galėjo būti matomas tik maldai nusiteikusių piligrimų akyse. Dažnai dengiantieji paveikslai buvo naratyviniai, jie pasakodavo šventojo ar švenčiausiojo gyvenimą, kurio atvaizdą ar skulptūrą dengdavo ir atidengdavo tik maldos metu. Taip tikintieji buvo paruošiami susitikti su šventuoju ar švenčiausiuoju.

Šiluvos didžiajame altoriuje matomi du svarbiausi Šiluvos šventovės įvykiai – Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas ir Šiluvos stebuklingojo paveikslo karūnavimas – perteikia vientisą vizualinę prasmę, jie vienas kitą papildo ir atskleidžia Švč. Mergelės Marijos, kaip rodančios Kelią – Kristų, Bažnyčios Advokatės, misiją. Šis tarpukariu sukurtas paveikslas buvo vienintelis Apsireiškimo sceną vaizduojantis kūrinys bazilikoje. Kitaip nei įprasta iki tol, Apsireiškimo slėpinys buvo perteiktas per XVIII a. bazilikos skulptūrinį dekorą, sukurtą brolio jėzuito Tomo Podgaiskio, kuris atskleidžia Apsireiškimo žinią per Bažnyčios steigimo temą. 

Boleslawas Rutkovskis, „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“ (1931 m.). Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos vertybė. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka

Seniausias „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje“ paveikslas

2021 m. Šiluvą pasiekęs „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“ nėra panašus nei į vieną iš iki šiol aprašytų šios scenos atvaizdų. Jis sukurtas tarp mūsų dienų nepasiekusio pirmojo Apsireiškimo sceną vaizduojančio paveikslo virš akmens ir XIX a. pabaigoje sukurtų grafikos kūrinių su Apsireiškimo scena.

Kitaip nei XIX a. grafikos kūriniuose, šiame atvaizde skrynios atradimo scena vaizduojama šalia Apsireiškimo akmens, o ne po Apsireiškimo scena.

Kitas išskirtinis atvaizdo bruožas yra nuoseklus naratyvinis Apsireiškimo įvykio pavaizdavimas, skirtingi pasakojimo momentai išsidėstę ratu aplink Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdą ant akmens. Pasakojimas prasideda paveikslo kairėje pusėje antrame plane, kuriame vaizduojamas piemenėlis šalia jaučio. Apsireiškimo pasakojime rašoma, kad iš pradžių Dievo Motina apsireiškė piemenėliams, jų vardų nežinome. O jautis Apsireiškimo scenose simbolizuoja ariamus ir sėjamus laukus, kuriuose Dievo Motina apsireiškė.

Čia stovėjo Dievo Motinos Gimimo titulo bažnyčia, iš kurios simboliškai liko tik akmenys. Paveikslo kairėje pusėje pirmame fone pavaizduotas kalvinistų mokytojas Nikolajus Fieras, pakviestas vieno iš piemenėlių, pavaizduotas nugara į žiūrovus. Arčiau Dievo Motinos pavaizduotas kalvinistų mokyklos rektorius Saliamonas Grockis, kuris išdrįso kreiptis į pasirodžiusią moterį su kūdikiu: „Mergaite, ko verki?“ Mergaitė atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar ariama ir sėjama.“

Kaipgi pavaizduota ant akmens pasirodžiusi Dievo Motina su Kūdikiu?

Kitas išskirtinis šio paveikslo elementas – karūnos ant Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus. Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu pavaizduota kaip stebuklingame Šiluvos paveiksle su karūnomis. Karūnų atsiradimas XVIII–XIX a. paveiksle liudija, kad atvaizdas nutapytas po 1786 m. Šiluvos stebuklingojo paveikslo karūnavimo. Karūnavimo įvykis liudija prie paveikslo įvykusius stebuklus, kurių nebūtų įvykę be Dievo Motinos Apsireiškimo. Todėl šiųdviejų įvykių susiejimas viename atvaizde kuria juos siejančią prasmę. 

Paveikslo dešinėje pirmame plane pavaizduotas senolis su lazda, kuris, anot Apsireiškimo pasakojimo, vienintelis iš regėjusiųjų moterį su kūdikiu pasakojimų atpažino, kad tai Dievo Motina su Kūdikiu Jėzumi, kurios titulo bažnyčia anksčiau stovėjusi Šiluvoje. Žemaitijos vyskupystės kanauninkai, išgirdę, kad senolis žino, kur yra užkasta skrynia su bažnyčios steigimo aktu, paprašė senolio tą vietą parodyti.

Paveiksle pavaizduoti du katalikų dvasininkai, vienas iš jų – kunigas Jonas Kazakevičius, kuris rūpinosi, kaip per teismą Katalikų Bažnyčiai susigrąžinti Šiluvos žemes iš evangelikų bendruomenės. Arčiau Mergelės Marijos pavaizduotas valstietis, atidarantis skrynią, kurioje matosi buvusios bažnyčios steigimo aktas ir liturginiai indai.

Įdomu, kad šiame „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje“ paveiksle stebuklingasis paveikslo karūnavimas susiejamas su Apsireiškimo vieta virš akmens. Šis atvaizdas tarsi pranašauja Ligonių sveikatos altoriaus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros virš akmens vainikavimą 1886 m. XIX a. pradžioje regimas vaizdas, karūnuota Dievo Motina su Kūdikiu virš akmens paveiksle, amžiaus pabaigoje tampa tikrove. Paveikslas ypač kūrybingai atspindi visą Šiluvos šventovės esmę. 

Paveikslas nutapytas neprofesionalaus autoriaus, todėl greičiausiai autorius siužetą nusižiūrėjo kitame paveiksle, jo prototipe, kuris iki šių dienų neišliko. Pirmasis Apsireiškimo scenos paveikslas nėra išlikęs, tačiau XVIII a. pabaigoje, kai virš Apsireiškimo akmens buvo pastatytas Ligonių sveikatos altorius, jis turėjo būti pakabintas kažkur kitur. Tikėtina, kad šio atvaizdo, kuriame Dievo Motina su Kūdikiu vaizduojama virš akmens su karūnomis, kopijos ypač pasklido po stebuklingojo paveikslo karūnavimo XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje. Tačiau tai tik hipotezė, nes iki stebuklingojo paveikslo karūnavimo arba šiam karūnavimui galėjo būti sukurtas kitas Apsireiškimo scenos paveikslas, o mūsiškis liko tik jo kopija.

Ši versija yra labiau tikėtina, nes Apsireiškimo paveiksle Dievo Motina su Kūdikiu vaizduojama su karūnomis. Trečia versija, kad aptariamojo paveikslo atvaizdas sukurtas ne pagal prototipą, nutapytą prieš karūnavimo iškilmes, bet po jų. Karūnavimo iškilmės prasidėjo Apsireiškimo vietoje, tai liudija, kad Apsireiškimo vieta tuo metu buvo susieta su stebuklinguoju paveikslu. Taip pat svarbu pažymėti, kad galbūt šis kūrinys nėra sukurtas pagal prototipą, bet pats yra prototipas. 

Taigi Šiluvos lankytojai turi išskirtinę galimybę prisiliesti prie šios įdomios ir istorijos ir pamatyti itin retą meno kūrinį, kuris įkūnija viename atvaizde Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo ir Šiluvos stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo prasmę.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.