2021 06 02

Vilma Dečkutė-Žukauskienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Senųjų muzikos tradicijų atgarsiai šiandienos pilių ir dvarų salėse

Kretingos dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Laikantis Vakarų Europos pasaulyje įsigalėjusių kultūrinių tradicijų, muzikai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo seno buvo skiriamas didžiulis dėmesys. Iš pradžių labiausiai puoselėta Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare, vėliau profesionalioji muzika koncentravosi didikų dvaruose.

Lietuvos dvaruose rūmų erdves puošdavo prabangūs muzikos instrumentai, o jų skleidžiami garsai buvo neatsiejama didikų pasibuvimų dalimi. Dvarininkų išlaikomi orkestrai profesionalumu ir repertuaru puikiausiai prilygo Vakarų Europos dvarų orkestrams. Didžiulis dėmesys buvo skiriamas muzikiniam išsilavinimui.

Iškiliausių didikų giminių atstovai buvo žymūs muzikos mecenatai, čia galima minėti XVI–XVII amžiaus didikus Mikalojų Radvilą Juodąjį (jo dvare Vilniuje dirbo garsūs to meto muzikai, religinių giesmių kūrėjai), Kristupą Radvilą, Leoną Sapiegą, Jonušą Tiškevičių, Jonušą Radvilą. XVII a. pabaigoje dvaruose neretai rengiamos šventės ir priėmimai vyko maskaradų (jų metu buvo dėvimos kaukės), redutų, šokių ir koncertų, muzikinių vakarų forma. Didikai kolekcionavo vertingus muzikinius instrumentus – pavyzdžiui, Tyzenhauzai savo kolekcijoje tarp žymių vaizduojamosios dailės kūrinių, knygų, ginklų ir kitų eksponatų turėjo ir Grobličiaus, Dankvorto, Stradivarijaus darbo muzikinių instrumentų. 

Plungės dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Paliesiaus dvaras, vaizdas iš „Pasagos“ koncertų salės. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Rokiškio dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Vieta, kurioje subrendo M. K. Čiurlionio talentas Plungės dvaras

Panorėję pasivaikščioti žymiojo lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio keliais, būtinai turėtume užsukti į Plungės dvarą. Čia kunigaikščio Mykolo Oginskio laikais veikusioje orkestro mokykloje garsusis kompozitorius, taip pat jo brolis Povilas mokėsi ir grojo. Pasakojama, kad M. K. Čiurlionis itin mėgęs Plungės dvaro parką – jame kurdavo, ilsėdavosi, skaitydavo knygas. Šis kompozitoriaus gyvenimo Plungėje laikotarpis, besimokant groti įvairiais instrumentais, giedant chore, komponuojant ir piešiant, truko nuo 1889 iki 1893 metų.

Nuo 1892 m. M. K. Čiurlionis, kaip orkestro fleitininkas, gaudavo ne tik išlaikymą, bet ir algą, vykdavo koncertuoti su orkestru į Palangą, Rietavą, Rygą. Simfoniniame dvaro orkestre iš viso būdavo 30–50 muzikantų, o repertuare – garsiausių kompozitorių kūriniai. 1894–1899 m. kompozitorius studijavo Varšuvos muzikos institute, toliau remiamas M. Oginskio. Ir vėlesniu gyvenimo laikotarpiu M. K. Čiurlionis į Plungę vis sugrįždavo, atvykdavo lankyti jaunystės vietų, čia jį traukė ir meilė Sofijai Kymantaitei.

Į Kretingos dvaro tarnautojus priimdavo tik muzikuojančius

Kretingos dvaras labiausiai garsėja ypatingu savo Žiemos sodu, kuriame yra gausi gyvoji egzotinių augalų ir gyvūnų kolekcija. Kadaise XIX amžiaus antrojoje pusėje šio dvaro rūmuose ir parke vasaromis grodavo kazokų karinis dūdų orkestras. Jį į Kretingą parsiveždavęs dvarininkas grafas Juozapas Tiškevičius. Koncertai vykdavo alėjų parko alėjų sankirtoje įrengtoje rotondoje, taip pat Žiemos sode. Dvare išlaikomame rūmų orkestre grojo apie 10 muzikantų, tarp kurių pagrindiniai buvo kviestiniai muzikantai iš Čekijos. Šis Kretingos dvaro orkestras gyvavo iki grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties. Pasakojama, kad grafas į darbą rūmuose tarnautojais priimdavo tik muzikuojančius, – tokie buvo Kretingos dvaro stalius, sodininkas, daržininkas, matininkas, buhalteris. Gydytojas groti nemokėjęs, tačiau turėjęs dainuoti.

Dviaukščiuose Liubavo dvaro vartuose kadaise buvo įkurdintas orkestras 

Liubavo dvarą valdant kanauninkui Mikalojui Tiškevičiui (mirė 1796 m.) šiame dvare taip pat buvo išlaikomas orkestras. Jo muzikantai buvę apgyvendinti dviaukščiuose kanauninko pastatytuose vartuose, spėjama, pastatytuose baroko stiliumi. Vartai, deja, iki šių dienų neišliko. Juos aprašė Konstantinas Tiškevičius monografijoje „Neris ir jos krantai“, kur nupasakojo, kaip atrodė Liubavo dvaras XVIII a. pabaigoje. 

Kairėnų dvaro aplinka, traukianti turtingomis botanikos kolekcijomis ir vasaros koncertais

Kairėnų dvare XIX a. taip pat veikė orkestras, mėgėjų teatras. Dvaras anuomet garsėjo kaip Vilniaus visuomenės gyvenimo centras. Šiandien Kairėnų dvaro aplinkoje veikia Vilniaus universiteto botanikos sodas, augalų įvairovės itin gausus parkas – įvairių renginių ir muzikos koncertų vieta.

Raudondvario, Rokiškio dvarų muzikinės tradicijos 

Grafų Tiškevičių valdymo laikotarpiu Raudondvario dvare veikė dvaro orkestras, o kurį laiką ir teatras. Minima, kad XX a. pradžioje, 1903 m., rūmus ėmus valdyti Benediktui Jonui Tiškevičiui su žmona Rozalija Branicka, Raudondvario atnaujintuose rūmuose buvęs naujas salonas, galėjęs tarnauti kaip muzikos kambarys, jame buvęs fortepijonas, fisharmonija. Didžiausioje rūmų patalpoje, salėje su aštuoniais langais, muzikantams specialiai buvo įrengtas balkonas, į jį vedė vestibiulyje įrengti siauri laipteliai. Dvaro pilies rūmų Baltosios pokylių salės sienos, regis, ir šiandien mena laikus, kai čia skambėjo orkestro atliekama muzika. 

Rokiškio dvare XVII amžiaus pirmojoje pusėje dar mediniuose rūmuose taip pat buvo įrengta didžioji salė su aštuoniais langais, turėklais atitverta patarnavimo zona ir virš jos įrengtu muzikantų balkonu. Rokiškio dvare taip pat klasikinės muzikos vakarų ir koncertų tradicijų neatsisakyta iki pat šių dienų. 

Raudondvario dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Raudondvario dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Liubavo dvaro vandens malūnas-muziejus. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Liubavo dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Kretingos dvaras. Lino Bartašiaus / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Kairėnų dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Kairėnų dvaras. Gyčio Juodėno / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Koncerto Vilniaus botanikos sodo erdvėse Kairėnuose akimirka. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Liepos 6-osios šventė Raudondvario dvare. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Koncertas Rokiškio dvare. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Mikalojus Tiškevičius (1794 m.). Nežinomas dailininkas. Nacionalinio Varšuvos muziejaus eksponatas
Kretingos dvaro sodininkas ir orkestro muzikantas Haidukas. Profesionalaus muzikanto įgūdžių turėjęs dvarų sodininkas, kilęs iš Vengrijos, Budapešto. Į Kretingą atvyko apie 1882 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus kvietimu, grojo dvaro orkestre ir kūrė dvaro parką. Nežinomas fotografas, XIX a. pab. Kretingos muziejaus nuotrauka
Plungės dvaro orkestras. Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotrauka

Paliesiaus dvaras, sutraukiantis klasikinės muzikos garsenybes

Paliesiaus dvaras – muzikos atlikėjus ir klausytojus itin traukianti vieta. Vienas iš dvaro pastatų – „Pasagos“ koncertų salė, originaliai įrengta išsaugant unikalios formos pastatą. Puikios akustikos patalpose vyksta daug klasikinės ir kitų stilių muzikos koncertų.

Daugelis šiandienos Lietuvos dvarų tęsia aukšto lygio muzikinių renginių tradiciją. Babtyno,  Bistrampolio, Gelgaudiškio, Ilzenbergo, Jašiūnų, Kairėnų, Kelmės, Paežerių, Renavo, Rokiškio, Trakų Vokės ir kituose dvaruose, Trakų salos, Biržų pilyse įprasta organizuoti įspūdingus muzikos koncertus. Dvarų autentiškoje aplinkoje rengiami geriausių Lietuvos, o neretai ir pasaulio muzikos atlikėjų pasirodymai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien