2020 08 03

Kun. Robertas Urbonavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Serialas „Išrinktieji“ – Jėzaus žinia „Sostų karų“ kartai

Jėzus Kristus iš TV serialo „Išrinktieji“ („The Chosen“, 2019), aktorius – Jonathanas Roumie. „Christian Headlines“ kadras

Kai draugas užsiminė, kad žiūri gerą serialą apie Jėzų ir Jo mokinius, šią žinią sutikau gana skeptiškai, manydamas, kad tai bus eilinė pseudobiblinė drama. Dauguma sukurtų filmų, pasakojančių apie biblinius veikėjus, man atrodė arba naivūs ir neįtikinami, kuomet aklai sekama Šventraščio tekstu ir suformuotomis pamaldžiomis klišėmis arba interpretacijos, kurios su Evangelija turi mažai ką bendro.

Tačiau „Išrinktuosius“ paskatino pažiūrėti šis straipsnis ir teigiami atsiliepimai. Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio – pirmą seriją tiesiog peržiūrėjau, trečią prasukau, o nuo penktos serijos pasijutau užkabintas ir pagautas.

Nesakyčiau, kad šis serialas yra stebuklas ir puiki evangelizacinė priemonė (nes ir patys autoriai nuolankiai pataria skaityti Evangelijas), tačiau jis yra geras bandymas perteikti Jėzaus žinią „Sostų karų“ kartai.

„Išrinktųjų“ išskirtinumas ir pranašumas (kai kas sako – naujumas) tas, kad kūrėjai drąsiai leidžiasi tyrinėti tai, kas yra už Evangelijos eilučių. Mušeika Petras, norintis viską sutvarkyti pats, muitininkas Matas, pasikliaujantis tik skaičiais, fariziejus Nikodemas, drąsiai ieškantis tiesos, ir daugybė kitų žmonių, suteikiančių žavesio ir patraukiančių dėmesį.

Manau, serialo kūrėjai atpažino tą žmogišką smalsumą, kuris visada trokšta būti patenkintas: kas, kaip, kodėl, iš kur? Kokia buvo Jėzaus vaikystė, ką Jis mėgo valgyti, kokia buvo Petro žmona, kokie demonai kankino Magdalietę, kodėl Samarietė turėjo penkis vyrus – tai tik menka dalis klausimų, kurie kildavo krikščionims nuo pat pirmųjų amžių ir į kuriuos sėkmingai ir nelabai bandė atsakyti Naujojo Testamento apokrifai, viduramžių legendos ir regėjimai, pal. Kotrynos Emerich vizijos bei Valtortos raštai. Dabar šią estafetę perėmė „Išrinktieji“ – postmodernus apokrifas kino formatu.

„Išrinktųjų“ autoriai puikiai kuria kiekvieno veikėjo priešistorę iki susitikimo su Jėzumi, kadangi tai ne kino filmas, nėra reikalo skubėti – neskuba, tai ir yra serialo stiprybė. Mums leidžiama iš lėto mėgautis žinoma istorija, atrandant skirtingus jos aromatus. Visa penkta pirmojo sezono serija yra skiriama vestuvių Galilėjos Kanoje pasakojimui, ir jis tikrai nėra nuobodus. Mums leidžiama įeiti į to meto žydų vestuvių papročius, dalyvauti pasirengiant šventei, užjausti jaunųjų tėvus dėl jiems gresiančios gėdos, net dalyvauti Jėzaus ir jo mokinių šokyje.

I amžiaus buities ir papročių atskleidimas (aišku – tai yra hipotetinė rekonstrukcija, bet mes ja patikime) bei dėmesys detalėms sudaro šio serialo žavesį – matome, kaip kiekvieną rytą muitininkas Matas rengiasi prabangiais drabužiais ir aunasi vieną iš daugelio savo sandalų porų arba stebime, kaip Nikodemo žmona (taip, jis turi žmoną ir, berods, penkis anūkus) kvėpina vyrą įvairiais kvepalais ir ruošia prakalbai, o tai, kad po atsivertimo Magdalietė dirba kirpėja, yra iš tiesų originalu. Beje, kai kurių modernių teorijų šalininkų liūdesiui, jos praeitis vaizduojama sekant tradicija, tačiau tai parodoma išties naujai.

Įsimintiniausi man iš pirmojo sezono buvo fariziejus Nikodemas ir muitininkas Matas. Pirmasis – dėl savo išminties, kuri nebijo ieškoti ir surasti (dramatiškai atskleista, kodėl jisai buvo laikomas slaptu Jėzaus mokiniu), o antrasis – dėl savo vaikiškumo, kuris jį galiausiai atvedė iki Kristaus apaštalo.

O Jėzus? Paprastumas ir žmogiškumas – pirmiausia į galvą ateina šie žodžiai. Regime tą, kuris visada yra žmogaus pusėje. Romus, atjaučiantis, žinantis daugiau negu pasakantis ir turintis gerą humoro jausmą. Ypač nudžiugina ištikimybė Evangelijos Jėzui – Dievui, tapusiam žmogumi. Išlaikyta pusiausvyra tarp žmogiškumo ir dieviškumo. Jis tikras Dievas ir tikras Žmogus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Dabar apie serialo minusus. Stebint dialogus ar situacijas susidarydavo įspūdis, kad regiu XXI amžiaus mentaliteto suformuotus žmones, gyvenančius I amžiuje (ypač Petro ir žmonos santykiuose), tačiau kiekvienas istorinis serialas yra savo kartos vaisius. Neįtikinamai atrodė Mozės ir Jozuės diskusija apie tai, ko nori Dievas, – labai jau nebibliška elgsena.

Galiausiai trūko Jėzaus radikalumo, net ir apaštalų pašaukime nėra to: „Viską palikti ir sekti mane.“ Kol kas Jis vaizduojamas kaip geraširdis gydantis Mokytojas. Tačiau tai tik pirmasis sezonas ir Jėzaus misijos įžanga.

Šiek tiek nuvalkiotas fariziejų (skrupulingų tikėjimo grynumo sergėtojų) ir romėnų (ciniškų žydų užkariautojų) vaizdavimas. Galima pastebėti, tad nei vieni, nei kiti paprastų žmonių nėra mėgstami, nors fariziejų atžvilgiu tai nėra istorinė tiesa.

Apibendrinant galima teigti, kad „Išrinktieji“ mums perteikia paprastą žinią, kurią galbūt pamiršome: „Dievas tapo žmogumi ir gyveno tarp mūsų.“ Keičiasi laikmečiai, papročiai, griūva imperijos, kinta technologijos, tačiau žmogus išlieka toks pat, su savo rūpesčiais, troškimais, baimėmis, nesėkmėmis, džiaugsmais, meile ir pykčiu, skolomis ir mokesčiais, su visu tuo, ką mes vadiname gyvenimu. Ir jei į šį gyvenimą įsileidžiame Jėzų – jis tampa perkeistas ir palaimintas. Tokia geroji šio serialo žinia.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.