2022 05 25

Jėzuitai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Ses. Bernadeta Mališkaitė SJE: „Laisvė – didžiausia Dievo dovana žmogui“

Laisvės premijos laureatė ses. Bernadeta Mališkaitė SJE. Seimo kanceliarijos nuotrauka

Šiemet minime Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-metį. Dėkodami visiems Kronikos talkininkams ypač džiaugiamės, kad trejetas jos leidėjų šiais metais buvo įvertinti Laisvės premija. Tarp jų – ir Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Bernadeta Mališkaitė, kurios žurnalas „Jėzuitai“ šia proga paprašė pasidalyti keletu įžvalgų apie mūsų šiandieną.

Tiesa svarbiau už laisvę – tokia buvo daugumos Kronikos bendradarbių vidinė nuostata. Anuomet tarsi buvo aiškiau, kieno pusėje yra tiesa, o kaip šiandien suvokti, kur ji, kad iš tiesų galėtum būti laisvas, kad pajėgtum atsiriboti nuo įvairiausių įtakų ir nuomonių?

Aš nenorėčiau kategoriškai sakyti, kad tiesa – svarbi, o laisvė – mažiau svarbi. Laisvė – didžiausia Dievo dovana žmogui, kurios Jis neatšaukia, net jei žmogus klysta ir už tas klaidas turi skaudžiai sumokėti. Dėl tos pačios laisvės – sąžinės, tikėjimo, Tėvynės laisvės ir t. t. – žmonės sudėjo neįkainojamas aukas. Kronikos žmonės, nusprendę viešinti tikinčiųjų persekiojimą, taip pat siekė laisvės išpažinti savo tikėjimą ir dėl to nebūti persekiojami. Jėzus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Ir tiesa padarys jus laisvus“, nes ji turi savyje laisvės, gyvenimo galią. Šėtoną Jėzus pavadino „melo tėvu“, tuo, kuris manipuliuoja, kuris pjudo ir siekia pražudyti. Taigi, tiesa kaip objektyvi vertybė iš esmės priklauso Dievui. O mums, žmonėms, ji atsiskleidžia ir tampa pažįstama pamažu.

Sutinku, kad iš dalies anuomet buvo aiškiau atsirinkti, kieno pusėje tiesa. Bet sunkumai neatleidžia mūsų nuo pareigos ją pažinti ir dėl jos apsispręsti. Svarbiausia, esame pajėgūs savo proto galia tiesą pažinti… o ir malonė skuba į pagalbą…

Bene daugiausia sumaišties mums įneša vis labiau pasaulyje įsigalintis reliatyvizmas. Šiandienos mąstytojai jau garsiai, kaip anais laikais senieji pranašai, ragina susimąstyti ir net išsigąsti: jei nėra objektyvios tiesos, tai pragmatiniais sumetimais melas gali būti ne tik pristatomas, bet ir priimamas kaip tiesa…

Vis dėlto laisvės be tiesos nebūna… Kam nors tuomet vis tiek vergaujame: galios struktūroms, savo netvarkingiems prisirišimams, baimei, žodžiu, įvairiems stabams. Tikra laisvė, mano supratimu, visada yra tiesoje; šia prasme tiesa yra laisvės sąlyga. O jei grįžtume prie Jūsų klausimo, galiu tik patvirtinti, kad Kronikos žmonės rinkosi tiesą, už kurią sutiko mokėti ir sumokėjo nelaisvės kainą: už leidinio dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, kurių kalinimo ir tremties metus kartu paėmus, už kiekvieną išėjusį Kronikos numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienų metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka…

Svarbu netapti tingiems kelti klausimų, mąstyti, ieškoti. Taip, tai kelia nemažą įtampą. Bet toji įtampa yra naudinga ir žmogaus brandai, ir psichinei sveikatai.

Šiandien dalis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo okupacijos sąlygomis, nes yra gimę laisvoje Lietuvoje, ir jaučiasi nelaisvi, jei yra skatinami paklusti bendrai, sutartinei tvarkai, kuria remiasi demokratiniais pagrindais veikianti visuomenė. Ar mūsuose ne per mažai kalbama apie pamatines gyvenimo ir sugyvenimo vertybes, ar mes jų nepamirštame?

Džiugu, kad žmonės gimsta ir auga Nepriklausomoje Lietuvoje, kad jie nepatyrė to, ką išgyveno XX a. karų ir pokarių kartos, gyvenusieji okupacinio režimo sąlygomis; kad jie turi galimybių keliauti, mokytis, kurti savo verslus, apie ką anie galėjo tik svajoti… Bėda tikrai ne laisvė, bet ar pakeliame laisvės reikalavimus, ar mokame ja naudotis: laisvė nuo ko? laisvė kam? Ar prisiimame atsakomybę už savo pasirinkimus?