2021 03 27

Aistė Pugačiauskaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

„Šiandienos istorijos“ kūrėjas M. Sinkevičius: „Mano požiūrį į istoriją pakeitė mokytojas“

Turgus Vilniaus Pylimo ir Naugarduko gatvių kampe XIX a. pab. Stanisławo Filiberto Fleury / Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Istorija mokykloje dažnam kelia galvos skausmą, ne išimtis ir puslapio Siandienosistorija.lt įkūrėjas MANTAS SINKEVIČIUS. Šį mokslą pamilęs tik paskutinėse mokyklos klasėse, šiandien kitokia istorijos virtuve dalinasi su 11 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose.

Pokalbis su juo apie tai, kas kardinaliai pakeitė požiūrį į istoriją ir kaip ji tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.

Prisistatyme svetainėje Siandienosistorija.lt minite, kad mokykloje istorija toli gražu nebuvo mėgstamiausia pamoka, o požiūrį į ją pakeitė vienas mokytojas. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie jį, koks jis buvo? Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės pedagogų klaidos, atgrasančios nuo noro domėtis mokomu dalyku?

Iki vienuoliktos klasės turėjau mokytoją, kuri viską dėstė labai statiškai, griežtai. Tikriausiai nuo noro mokytis atgrasė jos siekis save statyti aukščiau už mokinį. Toks susiskirstymas, mano galva, primena viduramžius – mokytojas įsitaiso monarcho, o moksleiviai – valstiečių pozicijoje.

Tuo metu norėjau mokytojo, kuris savęs nestatytų ant pakylos, kalbėtų man, mokiniui, lengvesne, suprantamesne kalba – įveldamas juokelių, pašiepdamas situaciją, pateikdamas kasdienių pavyzdžių. Visa tai į mano moksleivišką gyvenimą atėjo tik vienuoliktoje klasėje, istoriją pasirinkus mokytis A lygiu, su mokytoju Gintaru Kasevičiumi. Jis visą medžiagą perteikdavo jaunatviškai. Atsimenu jį kaip mokytoją „su šarmu“, galintį sunkiai suprantamą dalyką iškomunikuoti jaunuoliui. 

Manau, daugeliui šių dienų mokytojų reikėtų suprasti, kad kalbant teorine, sausa kalba sudominti moksleivį sunku. Siekiant jaunai galvai pristatyti naują dalyką, neprošal pavartoti ir vieną kitą „netaisyklingą“ frazę ar į mokymosi procesą įtraukti šių dienų aktualijų. 

Siandienosistorija.lt įkūrėjas Mantas Sinkevičius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kas įkūrė projektą „Šiandienos istorija“, instagrame turintį jau daugiau nei 11 tūkstančių sekėjų? 

Šį projektą įkūriau vienas 2018 metais neturėdamas didelių siekių. Nuo seno mėgau žiūrėti istorines nuotraukas, tačiau smalsumas privertė kapstytis giliau. Radęs nuotrauką internete matydavau tik metus ir trumpą pavadinimą, tarkime, „Elžbietos I karūnavimas“. Aš siekiau daugiau – norėjau sužinoti apie jos dieną, rutinos smulkmenas, kaip ji atrodė prieš ceremoniją, ką veikė po jos. Man buvo įdomūs istorijos užkulisiai. 

Taip ir gimė pirmasis puslapio Siandienosistorija.lt įrašas instagramo platformoje. Vienai nuotraukai pasirašiau kelių pastraipų istorinį tekstą ir įkėliau į naujai susikurtą instagramo anketą. Praėjus kiek laiko žmonės susidomėjo, ir iš tiesų buvo keista – juk net man nebuvo taip įdomu. 

Kokie buvo pirminiai projekto tikslai ir ko siekiate dabar? Kokių turite ateities planų?

Šiuo metu mano tikslas yra visame nereikalingos informacijos sraute pateikti kuo daugiau turinio, kuris būtų naudingas žmogui. Pripažinkime – visi esame įpratę dirbdami, važiuodami ar mokydamiesi retsykiais atsitraukti ir patikrinti, kas vyksta socialiniuose tinkluose. Noriu, kad žmogus, pastebėjęs mano paskyrą, ne tik prastumtų laiką, bet ir atrastų naudingos informacijos. Tokiu būdu trumpas apsilankymas instagrame įgauna vertės ir įneša prasmės į kasdienybę. 

Neseniai baigėsi ilgai trukęs internetinio puslapio kūrimo procesas – pusmečio reikalavęs darbas atvedė prie šiandienio rezultato. Turiu viziją ateityje tinklalapį padaryti savarankišką, kad lankytojas, susikūręs savo paskyrą, turėtų galimybę pats rašyti tekstus. Noriu, kad Siandienosistorija.lt taptų bendruomene. Žinoma, siekiant sukurti kokybišką platformą neužtenka vien didelio noro – tam reikia didesnių finansinių investicijų, o tai šiuo atveju labiausiai kiša koją. 

Dalindamiesi įrašais instagrame renkatės aspektus, kurie mokyklos suole dažniausiai netyrinėjami. Kaip gimsta kuriamo turinio idėjos?

Informacija, kuria dalinuosi, visų pirma turi patikti man. Dažniausiai įrašų idėjos gimsta domintis naujienomis, tarkime, žiniose išgirdęs apie naujus kasinėjimus iškart knisuosi giliau – po forumus, kitus žinių portalus. Mano keliamo turinio šaltiniai labai įvairūs – tai gali būti ir portalo „15min“ straipsniai, ir „Reddit“, „YouTube“. 

Kokias istorines knygas ar filmus žiūrite? Gal galėtumėte keletą iš jų parekomenduoti? Kas yra palikę didžiausią įspūdį? 

Šiuo metu skaitau Antano Rimvydo Čaplinsko knygą „Vilniaus istorija“, kuri apima visą sostinės istoriją nuo 1323 m. iki pat mūsų dienų. Ji praturtina mano žinias kuriant įrašus instagrame ir gelbsti skaitmeninant Vilniaus žemėlapį puslapyje Siandienosistorija.lt.

Turiu skonį kinematografiškai taisyklingiems filmams. Kiekvienam rekomenduočiau naują Antrojo pasaulinio karo istoriją vaizduojantį režisieriaus Christopherio Nolano filmą „Diunkerkas“ (Dunkirk, 2017 m.). Neišdildomą įspūdį yra palikęs ir Samo Mendeso režisuotas karo filmas „Desantininkai“ (Jarhead, 2005 m.), kurį už realistiškumą giria net karo veteranai. Šio kūrybinio šedevro dialogai, poelgiai, realistiškos situacijos yra vertos žiūrovo dėmesio.

Norėčiau nepamiršti ir serialų mėgėjų. Šiuo metu „Netflixe“ galima peržiūrėti „World War II in Colour“. Serialo 13 epizodų atspindi mažiau žinomą karo etapą, taip galima iš arčiau pažintį šį istorijos puslapį.

Mugės paviljonas Bernardinų sode apie 1928–1935 m. Leonardo Siemaszko / Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo nuotrauka
Vilniaus Alberto Goštauto gatvė 1977 m. Manto Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka
Halės turgavietė Komjaunimo (dab. Pylimo) ir Viktoro Jacenevičiaus (dab. Bazilijonų) gatvių sankirtoje apie 1955–1960 m. Manto Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka

Interneto svetainėje galima išvysti interaktyvų Vilniaus žemėlapį, pasakojantį gatvių, pastatų ar vietų istorijas. Kaip surandate ano laikotarpio fotografijas, atsekate įvykių chronologiją? Kokiu principu dirbate? Ar ateityje bus galima išvysti ir kitų miestų žemėlapius?

Projekto svetainei skirtos nuotraukos neturi vieno šaltinio – jų yra be galo daug. Pavyzdžiui, mane patį nustebino, kad į pagalbą prireikė pasitelkti net forumą. Daugelis fotografijų yra būtent iš ten. Forumų pliusas ir tas, kad juose dažnai lankosi vyresni žmonės ir pateikia daug viešumoje nematytų fotografijų.

Kalbant apie ateities planus, esu numatęs ir Kauno bei Klaipėdos miestų žemėlapius. Kol kas apsistojau ties Vilniaus senamiesčiu, nes jis, palyginti su kitais miestais, didesnis ir savo matmenimis, ir populiacija, tad rinka yra kur kas platesnio masto. Tačiau, kaip jau minėjau, susitvarkius ir galutinai suskaitmeninus sostinės žemėlapį ateis laikas ir kitiems miestams.

Ar esate vilnietis? Gal galėtumėte parekomenduoti keletą įdomesnių sostinės vietų, apie kurias nežino net ir ilgametis sostinės gyventojas? Kas Vilniuje jus žavi labiausiai? 

Esu gimęs Kaune, tačiau jau kurį laiką gyvenu Vilniuje ir domiuosi jo istorija. Skaitytojams rekomenduočiau kompiuteriuose atsidaryti Siandienosistorija.lt įkeltą sostinės žemėlapį, tikrai atrasite daug įdomių vietų, kur apsilankyti. Mane patį labai žavi Vokiečių gatvės istorija. Daugelis nežino šios vietos priešistorės – anksčiau ji prilygo prekybos centrui „Akropolis“, tik tiek, kad stūksojo po atviru dangumi.

XIX a. Vokiečių gatvė davė pradžią jei ne Lietuvos, tai bent Vilniaus rinkodarai – įvairių tautybių prekeiviai kurdavo išskirtinius verslus, naudodavo savas spalvotas iškabas. Nors tą laikotarpį liudijančių pastatų ar gatvės fragmentų nėra gausiai išlikę, skaitytojas puslapyje tikrai ras šį istorijos laikotarpį liudijančių fotografijų.

Koks istorinis įvykis jums kelia didžiausius šiurpuliukus? Kuo jis unikalus? Ko galime iš jo pasimokyti? Gal galėtumėte įvardinti po vieną tokį užsienio ir Lietuvos istorijos momentą?

Man labai įdomus yra 35-ojo JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymas. Šis istorijos įvykis įdomus tuo, kad yra apipintas keistais pasakojimais, dingusiais liudininkais, konspiracijos teorijomis. Galiu pripažinti, kad man tai yra ir mėgstamiausias, ir keisčiausias istorinis įvykis vienu metu. Labai patinka kapstytis po mįslingą nužudymo istoriją, tačiau juokina keistos, žmonių sukurtos konspiracijos teorijos apie tai. Mano manymu, šis prezidento nušalinimas yra grynai politinis, sąlygotas konflikto tarp JAV, SSRS ir Kubos. Atskleisti tikras šio įvykio ypatybes pakenktų politiniams santykiams tarp minėtų valstybių, dėl to daug informacijos yra nuslėpta, užglaistyta, liudininkai buvo įbauginti tylėti.

Kalbant apie Lietuvos istoriją, domina Gedimino prospekto atsiradimo priežastis. Pagrindinė sostinės gatvė buvo nutiesta dėl padidėjusio keliautojų į Vilniaus miestą antplūdžio. Dėl to buvo reikalinga viena geležinkelio atkarpa, kuria ir tapo prospektas. Ši istorija taip pat plačiau apžvelgiama tinklalapyje. 

Kaip vertinate tai, kad Lietuvos mokyklose istorijos mokymasis nuo 11-os klasės nėra privalomas? Ar tai nėra problema? Kodėl? 

Man labai patinka istorija, tačiau laikausi tvirtos nuomonės, kad žmogus, ypač jaunas, privalo turėti visišką pasirinkimo laisvę. 

Ko palinkėtumėte jaunam skaitytojui, į istoriją žvelgiančiam tik per mokyklinių vadovėlių prizmę? 

Susidomėjęs žmogus privalo būti disciplinuotas. Neužtenka retkarčiais paskaityti vadovėlį, mokymasis yra unikalus procesas, kuris kiekvieną veikia vis kitaip. Tačiau ne paslaptis, kad tik efektyviai dirbdamas informaciją įsisavinsi ilgesniam laikui. Tie, kurie jaučia potraukį istorijai, turėtų jai skirti daugiau laiko, domėtis kuo dažniau. Jeigu istorijos jums gyvenime nereikės, mokykitės jos tik egzaminui. Jei darai, tai daryk gerai, o jeigu nemoki padaryti gerai, geriau iš viso prie istorijos nelįsti.

Vilniaus Pilies gatvė 1976 m. Iljos Fišerio nuotrauka
Vilnius. Vakarinėje Pilies gatvės pusėje išgriovus namus įrengtas Konstantino Sirvydo skveras 1959 m. Manto Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka
Lietuvos Prezidentūra 1870–1880 m. Manto Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka
Marijos ir Jurgio Šlapelių namas 1931 m. Šlapelių namo-muziejaus archyvo nuotrauka
„Lietuvos“ kino teatras Vilniuje. Knygos „Vilniaus iliuzionai“ (1965 m.) nuotrauka
Vilniaus Pilies (buv. Maksimo Gorkio) gatvė apie 1988–1994 m. Boriso Kavaškino nuotrauka
Vilniaus Pylimo gatvė 1981 m. Manto Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka
Vilnius 1959 m. Žurnalo „Švyturys“ nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien