2022 11 27
Vidutinis skaitymo laikas:
Sigišoara – pasaka praminta Drakulos gimtinė Transilvanijoje

Tekstas ir fotografijos perpublikuojami iš „Vilniaus galerijos“
Istorijomis apie Drakulą apipinta Sigišoara – viena lankomiausių Transilvanijos vietų. Nedidelio, tačiau įspūdį paliekančio miestelio senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir neretai prilyginamas pasakai.
Sigišoara įsikūrusi Transilvanijos regione, Vidurio Rumunijoje. Gyvenvietė pradėjo plėstis, kai čia, XII amžiuje, kviečiami vengrų valdovų, atvyko saksai. Ilgainiui Sigišoara tapo gerai įtvirtintu, vienu svarbiausių regiono prekybinių ir strateginių taškų.
Jame apsistoję amatininkai sparčiai kėlė miesto ekonomiką – skaičiuojama, kad Sigišoaroje XVI–XVII a. veikė net 15 gildijų. Vis dėlto XVII–XVIII a. laikotarpis miestui buvo ypač sunkus – tai okupacijų, gaisrų, maro metai.



Rumuniškas miesto pavadinimas kyla iš rumuniško žodžio „vart“ („fortas, įtvirtinimas“). Miestas aptvertas gynybine siena, o iš keturiolikos kadaise pastatytų gynybinių bokštų šiandien vis dar galima pamatyti devynis. Įdomu tai, kad jie pavadinti amatininkų gildijų vardais: Siuvėjų, Batsiuvių ar Mėsininkų.
Atvykę į Sigišoarą nustebsite pamatę, koks spalvingas yra jos senamiestis (tai vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių senamiesčių visoje Europoje; UNESCO sąrašo numeris: 902). Čia gausu žalsvų, melsvų, rausvų pastatų, skendinčių žaliame ir kalvotame kraštovaizdyje.
Įspūdingą miesto panoramą galima apžvelgti iš XVI a. menančio Laikrodžio bokšto, o Sigišoaros Kalvos bažnyčioje – išvysti 500 metų senumo freskas. Tačiau bene lankomiausia turistų vieta – mieste stovintis Drakulos namas, kuriame gimė Vladas III (būtent pagal jo portretą sukurtas minėtas personažas).
Apžiūrėti Sigišoarą pakaks vos kelių valandų, tačiau miestelis tikrai paliks neišdildomą įspūdį – akmeninės gatvelės, spalvoti namai ir į dangų kylantys bokštai mena gilią istoriją ir pasakoja šiurpą keliančias legendas.
Naujausi

Gydytojas dietologas E.Grišinas: daugeliui omega-3 riebalų rūgščių trūksta, nors to nė nejaučiame

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas papildytas septyniais naujais kultūrinę tapatybę atspindinčiais reiškiniais

Velykų misterijos uždangą praskleidus. Pokalbis su dr. A. Giniūniene

VU bibliotekoje bus eksponuojamos pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai

Persekiojamas kas septintas krikščionis pasaulyje

Naujai mąstyti apie karą

Amfetaminas – dvylikos, depresija ir paranoja – keturiolikos. Martyno kova už blaivumą

Išgyvenusieji ir neišdavusieji. „Vaikų akcija“ Kauno gete 1944 m. kovo 27–28 d.

Meno istorikė dr. R. Janonienė: „Man asmeniškai ypač svarbūs buvo Bernardinų ansamblio restauravimo darbai“

Aktorė J. Jankelaitytė: „Leiskime savo vidiniam vaikui kartais išeiti pasivaikščioti“

Gyvenimas gyvenime
