Signataras A. Januška: A. Merkel skambutis A. Lukašenkai legitimuoja jo režimą

Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, signataras ALBINAS JANUŠKA tokią poziciją vertina neigiamai: „Prezidentas radikaliai per naktį pakeitė jau seniai išdiskutuotą ir jo paties nuosekliai remtą Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu. Neinformavo apie tai Vyriausybės, nors pagal Konstituciją jis užsienio politiką vykdo kartu su Vyriausybe.“

Gruodžio 8 d. įsigalios JAV sankcijos Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Ar galime susieti šią datą su sąlygine ramybe Lietuvos pasienyje šiuo metu, kai į Lenkiją braunasi tūkstančiai migrantų?

Teoriškai galima įsivaizduoti, jog A. Lukašenka įsivaizduoja, kad jei Baltarusijos pasieniečiai mums stumtų tūkstančius migrantų, akintų mus lazeriais ar ašarinėmis dujomis, tai Lietuva galėtų būti priversta visiškai blokuoti tranzitą, nebelaukdama gruodžio 8 d. dėl kalio trąšų (po gruodžio 8 dienos kalio trąšos praktiškai nebegalės būti transportuojamos per Lietuvą dėl JAV pritaikytų sankcijų „Belaruskalij“ – red. pastaba). Ar tai reiškia, kad gruodžio mėnesį, kai tranzitas dėl sankcijų sustos, prieš Lietuvą bus panaši ataka kaip prieš Lenkiją? Tikėkimės, kad ne. Dabar už tai atsakinga ir Vokietija dėl savo „nederybų“ su nusikaltėliu.

Kokios Jūsų prognozės apie situaciją Lietuvos pasienyje artimiausiu metu?

Yra keletas nežinomųjų, ir jų per daug, kad būtų galima prognozuoti ateitį. Mes nežinome, kas yra A. Lukašenkos galvoje, mums sunku numatyti, ką planuoja Kremlius, mes nežinome, kokia bus A. Lukašenkos reakcija į A. Merkel skambučius. Bet, prognozuojant optimistiškai, jei ES pagaliau pradės sankcijas prieš avialinijas ar Baltarusijos oro uostus, tai tas migrantų srautas turėtų nutrūkti. O tada ir tiems žmonėmis, kurie šiandien yra Baltarusijoje, būtų lengviau padėti. Bet gali būti, kad ES kaip visuma taip ir nieko nepadarys. Sakyčiau, kad padėtis Lietuvos pasienyje liks stabiliai nerami.

Kaip vertinate Lietuvos Prezidento naujausią poziciją A. Lukašenkos atžvilgiu? Ar ji buvo suderinta su Užsienio reikalų ministerijos pozicija? Kiek tam įtakos turėjo A. Merkel pirmadienio skambutis „ponui“ A. Lukašenkai?

Prezidentas radikaliai per naktį pakeitė jau seniai išdiskutuotą ir jo paties nuosekliai remtą Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu. Neinformavo apie tai Vyriausybės, nors pagal Konstituciją jis užsienio politiką vykdo kartu su Vyriausybe. Tuo jis sukėlė tam tikrą vidaus politinę krizę, pademonstravo pasauliui Lietuvos užsienio politikos nenuoseklumą. Parodė visiems, kokios silpnos jo pažiūros, jei jas galima taip radikaliai pakeisti per kelias valandas. Atskleidė asmeniškumus Vyriausybės atžvilgiu. Gal kažkas to ir siekė – sumenkinti Prezidentą. Ir Lietuvą. Kokia išeitis? Kalbėtis su Vyriausybe, Užsienio reikalų ministerija ir vengti vienašalių sprendimų.

Kaip tokie mūsų Prezidento pareiškimai (apie kalbėjimąsi su diktatoriumi, nors iki tol nuolat buvo pabrėžiama, kad jokių kalbų ir derybų negali būti) gali atsiliepti Lietuvos ir Lenkijos santykiams?

Visiems dabar reikės išsaugoti savo veidus, bus bandoma apsimesti, kad nieko neįvyko. Visi oficialūs asmenys turi kalbėti, kad tai ne derybos (nors derybos), kad tai neligitimuoja A. Lukašenkos (ir dar kaip legitimuoja, ypač jo šalies viduje ir Rusijoje!). Nepamirškime, jog nuo režimo kenčia ne tik migrantai, bet kenčia ir Baltarusijos žmonės, neabejotina, kad jiems skaudu dėl to, jog ES vėl lipa ant to paties grėblio, nepagalvojant, kad kalbėjimasis su A. Lukašenka įžeidžia muštus ir kankintus baltarusius. Kai juos daužė gatvėje, A. Merkel neskambino.  ( Po 2020-ųjų rugpjūčio 9 d. Baltarusijos prezidento rinkimų A. Lukašenkos jėgos struktūroms pradėjus žiauriai persekioti suklastotais rinkimų rezultatais nepatenkintus baltarusius, Vokietijos kanclerė A. Merkel paskambino A.  Lukašenkai, bet pastarasis nepakėlė telefono ragelio – red. pastaba). Na, o vieši ginčai tik dar padėtų diktatoriui, kuris ir taip dabar su šypsena glosto ūsus. Tad ir su Lenkija niekas išoriškai nepasikeis, tik lenkai supras, kokie mes visgi esame silpni viduje, kai su užsienio politika elgiamasi taip lengvabūdiškai.

Kaip, Jūsų nuomone, Lenkija vertina A. Merkel skambutį nelegitimiam Baltarusijos vadovui?

Lenkija vertina, kaip ir turi vertinti išdidi valstybė. Niekas, taip pat ir Vokietija, ir net kanclerė A. Merkel neturi teisės kalbėti apie Lenkijos interesus už Lenkijos nugaros. Niekas negali spręsti problemų prie Lenkijos sienos su diktatoriumi, nesuderinęs to su Lenkija. Nesvarbu, kas dedasi ir kaip vertiname Lenkijos vidaus politiką. Lietuva taip pat turėjo pasakyti. Ir Prezidentas, kad ir kokią jis norėtų sau prisiimti atsakomybę, nesuderinęs su Vyriausybe, nėra Lietuvos pozicijos nešėjas.

Prašau pakomentuoti Vokietijos poziciją – gi migrantai ten veržiasi, o iš jos kol kas sulaukėme tik A. Merkel skambučio diktatoriui, taip pat Miuncheno vicemerės pareiškimo, kad Bavarijos sostinė pasirengusi priimti migrantus, bei vieno autobuso, nusiųsto į Lenkijos pasienį pasiimti 50 migrantų.

Vokietijoje šiandien yra tam tikras valdymo ir politikos chaosas dėl valdžios perdavimo problemų. Tuo naudojasi A. Lukašenka bei kai kurie kairuoliški politikai Vokietijoje. Bet neįsivaizduoju, jog įmanoma, kad Vokietija ryžtųsi dabar išgabenti migrantus nuo sienos į savo šalį, kol A. Lukašenka juos kasdien papildo naujais. Tiek Lietuva, tiek Lenkija su savo sienos gynybos koncepcija tokiame kontekste atrodytų nekaip. Manau, net A. Merkel nepajėgi taip pasielgti. Nes kitu atveju reikėtų paprasčiausiai atidaryti oro liniją – bevizį koridorių Bagdadas–Minskas–Miunchenas ir palikti mus ramybėje.

Kokį įvykių scenarijų matote artimiausiu metu?

Merkel įsivėlė į pavojingą žaidimą su A. Lukašenka. Ji dabar turi parodyti rezultatą, kitaip pažemins ne tik save, bet ir vokiečius. Tad tikėtina, kad pavyks bent mažą dalį migrantų grąžinti į Iraką, kitus laikinai gal atitrauks nuo Lenkijos sienos. Bet neaišku, ar A. Lukašenka sustabdys naujus srautus. Neaišku, kas jam už tai pažadėta. Nežinia, ar iš viso bus svarstomos naujos sankcijos. JAV neatsitrauks, ES blaškosi.

Suduotas rimtas smūgis bendrai ES užsienio politikai, atskleista, kokia ji yra silpna, parodyta, kad viską sprendžia didžiosios ES šalys narės. Tai yra naratyvas, kurio nori Rusija ir Kinija. Svarbu Lietuvai nepasiduoti ir išlikti proeuropietiškai, neleisti nuslysti Europai į interesų prekybą nuogoje realpolitik.