2020 08 21

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Signataras A. Januška: Baltarusijoje matyčiau du scenarijus

Signataras Albinas Januška. Asmeninio archyvo nuotrauka

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje įvykiams įgaunant pagreitį, pasaulis spėlioja, kokie scenarijai laukia šalies, kurios vadovo elgesys sunkiai prognozuojamas. Lietuvai nerimą kelia ir dvi dienas prieš rinkimus, rugpjūčio 7-ąją, Astravo atominėje elektrinėje, kurią Lietuva laiko nesaugia, pradėti kuro pakrovimo darbai.

Apie galimas Baltarusijos tolesnės raidos prognozes ir apie tai, kaip tai gali paveikti Astravo atominės jėgainės likimą, kalbamės su signataru, Lietuvos diplomatu ALBINU JANUŠKA. 

Kaip vertinate neįtikėtinu greičiu besivystančius įvykius Baltarusijoje? Kokią jų seką matote artimiausiu metu?

Buvo galvojama, kad A. Lukašenka kaip nors susitvarkys ir su šiais rinkimų rezultatais, viskas bus kaip prieš 26-erius metus. Tačiau įvykiai Baltarusijoje yra dar vienas įrodymas, kad nedemokratinis stabilumas kada nors baigiasi. Demokratija nėra tobula sistema, bet gali būti, kad ji neturi pabaigos. O diktatūros tikrai neamžinos. Tokia sistema visada nestabili.

Įvykiai iki šiol taip rutuliojosi, kad net kalbėti ir mąstyti buvo sunku suspėti. Norėtųsi, kad tas greitis tęstųsi. Galima mąstyti tik apie scenarijus, jų tikimybes, būti jiems pasiruošusiems.

Matyčiau du pagrindinius scenarijus. Pirmas: A. Lukašenka traukiasi, nes nuo jo traukiasi jėgos struktūros – galima tai pavadinti armėnišku variantu. Antras: A. Lukašenka lieka tol, kol jį remia ginkluoti asmenys – Venesuelos scenarijus. Pirmuoju atveju pagrindinis uždavinys būtų neleisti Rusijai iš naujo instaliuoti autokratiją, antruoju – padėti Baltarusijos žmonėms galimai netrumpai priešpriešai.

Prieš suklastotus rinkimų rezultatus ir melą sukilus jaunimui, su kuriuo A. Lukašenkos jėgos struktūros susidorojo ypač žiauriai, kyla medikai, mokytojai, valstybinės televizijos žurnalistai, streikuoja didžiosios gamyklos. A. Lukašenka kreipėsi pagalbos į V. Putiną. Kokių veiksmų iš pastarojo galime tikėtis artimiausioje ateityje?

Rusija palaiko diktatorius, bendradarbiauti su demokratijomis Rusijai nepavyksta nei šalies viduje, nei išorėje. Todėl Kremlius darys viską, kad išlaikytų A. Lukašenką, nebent matys, jog tikrai tai neįmanoma. A. Lukašenkos „stabilumas“ jam, kaip ir kai kuriems paraštės politikos apžvalgininkams Lietuvoje, yra pirminė vertybė.

Baltarusiai nėra nusiteikę prieš Rusiją, bet šiandien yra gana kieta per 60 procentų tautos pozicija, nematanti savęs tik Rusijos autonomija. V. Putinas žino, kad dėl Krymo jis užsitraukė ukrainiečių tautos neapykantą ir tapo „maskolija“. A. Lukašenką ginti karine intervencija ir susilaukti dar vienos slavų tautos neapykantos asmeniškai net V. Putino legitimumui gali būti per daug.

Kokiu aidu dabartiniai įvykiai Baltarusijoje gali atsiliepti Rusijoje?

Manau, kad Kremliui yra svarbūs du dalykai: pirma, draugai diktatoriai neišduodami, ir antra – „svetimi“ įvykiai, idėjos, principai iš išorės neturi persimesti į Rusijos vidaus politiką. Rusija privalo ginti A. Lukašenką ir dėl to, kad nesubyrėtų jų kurta visa Eurazijos autokratinė sistema dėl diktatorių baimės, jog Rusija juos išduos. Geriausias iš blogiausių – jiems Armėnijos scenarijus, kai autokratas nors ir neišgelbėjamas, bet gelbėti reikėtų karinio įsikišimo.

Ar Chabarovsko gali įvykiai būti panašūs į Baltarusijos ir paplisti Rusijos regionuose? A. Lukašenka tuo, atrodo, gąsdina V. Putiną. Nemanyčiau, kad išgąsdino. Daug ko norėtume, bet, ko gero, Rusija ir rusai kitokie, dar ten teks palaukti „valdomos demokratijos“ pabaigos.

Kaip vertinate Lietuvos ir ES veiksmus, reaguojant į situaciją Baltarusijoje?

Į mūsų monotonišką valstiečių valdomos Lietuvos gyvenimą kaip žaibas trenkė baltarusiai. Iš verygiškų covid hipnozių pabudome ir galime pajusti bent jau kokią nors savo vertę, kad, jeigu ne pas mus, tai šalia kas nors vyksta reikšmingo, ir mes galime būti ekspertai ar net likimų lėmėjai.

Tai sukrėtimas „tik dialogas“ tradicijai, mūsų priimtai kaip europinis standartas. Lyderystei nepakanka kartoti žodį „dialogas“, tam reikia ir out of box mąstymo. Kol kas matau Lietuvoje du prasmingus dalykus: priimta Seimo rezoliucija bei būsimas „lenciūgas“ nuo Vilniaus iki sienos, gal iki Minsko, o gal net iki Kijevo. Tokie simboliai turi mistinę prasmę.

O ES struktūriškai nepajėgi reaguoti į tokias situacijas greitai, tai yra bėgti kartu su įvykiais. ES reakcija kol kas tradicinė – dialogas, asmeninės sankcijos. Tai realiai neturi jokios įtakos. Kol nesiims lyderystės Vokietija, taip ir bus. Stambus kalibras tyli, kaip sako, seka įvykius. Būtų gerai, kad mūsų valstybės lyderiai neapsiribotų neperspektyviu dialogu su režimu tema bei Rusijos sulaikymo meduoliu ir sankcijomis politika, o skatintų kurti bendrą ES poziciją, kuri turėtų pripažinti, jog A. Lukašenka nelegitimus, reikalingi nauji prezidento ir parlamento rinkimai.

Kaip vertinate prezidento G. Nausėdos pasiūlymą tarpininkauti tarp A. Lukašenkos ir opozicijos, sprendžiant krizę kartu su Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovais? Nes panašu, kad jie patyrė fiasko.

Prezidentas mano, kad tai „mes“, o ne baltarusiai gatvėje sustabdė kraujo praliejimą. Be to, nors ES ir nepriėmė nieko reikšmingo dėl Baltarusijos, pagyrė mūsų prezidentą už iniciatyvas. Todėl jis nevertina to kaip fiasko. Tarpininkavimas negali būti tikslas pats savaime, reikia didesnių idėjų nei bazinės – nežudykit, paleiskit, kalbėkimės. Tarpininkavimui reikia momento, kai abi pusės sutinka taikytis, nes negalėjo įveikti viena kitos.

Šiandien ta nuolat kartojama dialogo su uzurpatoriumi mantra nėra nieko daugiau kaip tuščias tuščios diplomatijos, kai nežinoma, ką daryti, ritualas. Kiekvienam pasiūlymui yra savas laikas ir savas kontekstas. Štai S. Skvernelis pasiūlė pastatytą Astravo pirmą bloką iš atominio paversti dujiniu. Rimtai siūlant tokiam dalykui reikėtų bent kelių milijardų iš ES kišenės. O išėjo, kad dėl tokių S. Skvernelio ir Ž. Vaičiūno avantiūrų Lietuvos valstybė apsijuokė.

Problema ta, kad pas mus dar likęs globėjiškas sindromas: Baltarusijos tauta ne kaip veikiantis subjektas, o kaip mūsų galimybių objektas. Reikia sužaisti korta, kad atrodytume lyderiai, nes mes semiamės jėgų iš LDK didybės. Be to, jie mus laiko europiečiais, pasyviais kaip ir visa ES, o mums atrodo, kad esame europiečiai, turintys didelį pranašumą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Visų šių įvykių fone antrame plane liko faktas, jog, likus dviem dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų, buvo pradėtas krauti kuras į Astravo atominę elektrinę, kurią Lietuva laiko nesaugia. Kodėl Baltarusijai buvo taip svarbu pradėti elektrinės įjungimą prieš prezidento rinkimus?

Atrodo, kad toks buvo „Rosatom“ sprendimas neatidėlioti ilgiau. Matyt, ir jie nujautė, jog gali paskui neberūpėti arba nebebūti jėgų ją paleisti.

Įsisiūbuojant įvykiams Baltarusijoje, kyla pagrįstų baimių ir dėl elektrinės, kurią stengiamasi paleisti be būtinų streso testų, be rezervo šaltinio, be aiškaus plano, kas bus elektros energijos pirkėjai, Lietuvai ir Lenkijai atsisakant pirkti elektrą iš nesaugia laikomos elektrinės. Kaip, Jūsų nuomone, galimas valdžios pasikeitimas Baltarusijoje galėtų paveikti Astravo jėgainės likimą?

Tai, kad ji paleista tokia, – mūsų bei ES problema. Lietuvoje nebėra galios išjudinti ES užsienio politikos mechanizmus. Visos problemos buvo seniai žinomos, nieko iš esmės nebuvo daroma. O tai, kas buvo daroma, tai ne darymas. Baltarusijos valdžios pasikeitimai atneštų vilties, kad blogiau vis tiek nebus. Bent jau dėl kitų blokų statybos galima būtų racionaliau kalbėtis. Ypač, jei ateitų žmonės, kurie apskaičiuotų, kad savikaina elektros per brangi tiek vidaus rinkai, tiek eksportui.

Ko Lietuva turėtų siekti, stengiantis minimizuoti galimą Astravo elektrinės pavojų?

Priešintis likusių trijų reaktorių statybai, neperkant elektros, izoliuojant ES rinką. Siekti stabdyti pirmo reaktoriaus visą paleidimą be streso testų, be avarinio rezervo. Neleisti, kad porinkiminė revoliucija užgožtų Astravo problemas mūsų šalies viduje bei ES.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.