Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Skautų įkūrėjo diena: kas buvo Robertas Baden-Powellis?

Roberto Baden-Powellio portretas ant mokyklinio sąsiuvinio viršelio. Aut. nežinomas, XX a. 4 deš. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių

Vasario 22-oji kiekvieno skauto kalendoriuje pažymėta raudonai – tai šventinė diena. Bet ką skautai tądien švenčia? Atsakymas labai paprastas – gimtadienį! 1857 m. vasario 22 d. Londono priemiestyje gimė berniukas vardu Robertas. Būdamas vaikas, Robertas domėjosi žvalgyba, gamtos pažinimu, mėgo vaidybą, skambino pianinu, griežė smuiku, piešė. Sulaukęs 19-os įstojo į britų kariuomenės gretas. Pasižymėjęs Pietų Afrikoje vykusio anglų ir būrų karo metu tapo nacionaliniu Britanijos didvyriu. Jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir lordo, Gilvelio 1-ojo barono titulas. Eidamas 50-uosius metus Robertas ėmėsi jaunuomenės auklėjimo darbų – tapo pirmuoju skautu pasaulyje ir su pagalbinkais įkūrė skautų judėjimą. Apie kokį Robertą kalbame? Atsakymas vėlgi labai paprastas – apie anglų lordą Robertą Stephensoną Smythą Baden-Powellį, arba tiesiog BP.

Robertas Baden-Powellis, dar prieš įkurdamas skautų judėjimą, jame taikomus metodus išbandė praktikoje. Anglų ir būrų karo metu (1899–1902 m.) R. Baden-Powelliui teko vadovauti ginant Mafekingą (PAR) apgulties metu. Apgultis tęsėsi kiek daugiau nei 200 dienų. Esant per mažam karių skaičiui, BP į pagalbą pasitelkė berniukus. Jis jiems suteikė įvairių atsakomybių – berniukai nešiojo laiškus, padėjo ligoninėse ir t. t. Jis įžvelgė jaunų berniukų potencialą ir jiems ugdyti parengė specialią sistemą, vadinamą skautišku metodu. Esminius jos principus R. Baden Powellis išdėstė knygoje „Skautybė berniukams“ („Scouting for Boys“). Bet apie ją vėliau. Po karo, 1903 m., į Britaniją grįžęs Robertas patebėjo, kad jo dar 1899 m. kareiviams parašyta nedidelė knygelė „Žvalgybos priemonės“ („Aids to Scouting“) tapo populiari ir yra naudojama jaunimo vadovų, mokytojų, lavinant vaikų pastabumą ir gamtos pažinimo įgūdžius.

Sero Williamo Alexanderio Smitho įkurtos berniukų brigados susirinkimo BP buvo paprašyta parengti berniukų ugdymo programą. 1907 m. rugpjūtį buvo surengta eksperimentinė stovykla, kurioje dalyvavo apie 20 berniukų iš skirtingų socialinių sluoksnių. Jie buvo suskirstyti į mažas grupeles, kurioms vadovavo išrinktas vadovas. Tai buvo buvo pirmoji skautų judėjimo užuomazga.

Rengdamas ugdymo programą, R. Baden-Powellis rėmėsi ne tik savo patirtimi, bet ir domėjosi kitomis jaunimo auklėjimo sistemomis, berniukų auklėjimu senovės Romoje, Spartoje, Afrikos, Australijos genčių, Amerikos indėnų jaunimo ugdymo metodais, studijavo senovės japonų, britų ir keltų palikimą, viduramžių riterių garbės kodeksą., taip pat jį labai sudomino Ernesto Thompsono Setono dovanota knyga apie indėnus.

Pagal anksčiau išleistas „Žvalgybos priemones“ jis 1908 m. parengė jaunimui pritaikytą knygų seriją „Skautybė berniukams“. Knygose buvo nurodyta, kas yra skautai, jų ideologija, vertybės bei veikimo principai, pagrindiniai metodai. Knyga sulaukė milžiniško pasisekimo Anglijoje, greitai ji išplito ir kituose pasaulio kampeliuose. Siekdami įgyvendinti knygos idėjas, berniukai pradėjo organizuotis į skautų grupes. Taip buvo suformuotas skautų judėjimas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Netrukus jų pėdomis pasekė ir mergaitės. Robertas suprato, kad mergaitėms reikia kiek kitokios programos nei berniukams, tad su sesers Agnes Smyth Baden-Powell pagalba jie suorganizavo mergaičių skaučių judėjimą, kuris oficialiai įsteigtas 1910 m. Tais pačiais metais Robertas pasitraukė iš kariuomenės ir likusį savo gyvenimą paskyrė skautų veiklai. Jis daug keliavo skleisdamas skautiškas idėjas, rašė knygas ir apžvalgas.

Roberto Baden-Powellio sutikimas Lietuvoje. Fotografas nežinomas, 1933 m. Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

1918 m. skautų judėjimas pasiekė Lietuvą, kur Petro Jurgelevičiaus-Jurgėlos iniciatyva rudenį buvo suorganizuoti pirmieji skautų būriai. 1933 m. vasarą Palangoje buvo surengtas Lietuvos skautų ir skaučių sąskrydis. Proga – neeilinė. Rugpjūčio 17 d. Lietuvos skautus aplankė skautų įkūrėjas R. Baden-Powelis su žmona Olave St Clair Baden-Powell, kuri, beje, taip pat gimė vasario 22 d., bei dar 650 anglų skautų ir skaučių. BP su svita buvo sutikti gausaus būrio skautų ir skaučių, juos pasitiko Palangos miesto burmistras J. Šliūpas, Lietuvos prezidentas ir skautų šefas Antanas Smetona bei kiti miesto ir valstybės atstovai. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, skautų (kaip ir kitų organizacijų) veikla buvo uždrausta. Skautai Lietuvoje atsikūrė tik 1988–1989 m.

Robertas Baden-Powellis su žmona Olave ir Lietuvos skautų šefas Antanas Smetona su žmona Sofija Palangoje. Stasio Vaitkevičiaus nuotrauka, 1933 m. Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

Kaip tada, taip ir dabar skautų organizacijos tikslams pasiekti naudojami 1907–1908 m. BP suformuluoti ir praktiškai išmėginti skautybės pedagogikos principai – gyvenimas gamtoje, mokymasis per veiklą, žaidimo elementai mokantis ir dirbant, vyresnio pagalba jaunesniam; veikimas skiltyse (mažose 5–8 žmonių, grupėse), vadovaujant vyresniam ar labiau patyrusiam nariui – skiltininkui; asmeninis skauto tobulinimas skatinamas patyrimo ir vyresniškumo laipsnių bei ženklų sistema.

Rikiuotė Žemaitijos skautų organizacijos stovykloje „Miškan“. Elvino Skabeikio nuotrauka, 2019 m. Iš Žemaitijos skautų organizacijos archyvo

Skautų ideologijos pagrindai išreikšti šūkiu „Dievui, Tėvynei, Artimui!“ ir suformuotais skautų įstatais bei įsakymais – savotiškomis taisyklėmis, kurių skautas turi laikytis savo kasdienybėje. Skautybė siekia ugdyti gerą, pilietišką, visuomenišką, savarankišką, žingeidų, sąmoningą žmogų.

Vasario 22-ąją skautai atsigręžia į judėjimo ištakas, apžvelgia pirmuosius skautybės žingsnius, esminius skautybės principus, pusbalsiu pakartoja duotus įžodžius ir garsiai padėkoja tam, kurio dėka gali sutikti tiek daug bendraminčių, ugdyti geriausias savo savybes ir vadintis skautais.

Tad šiandien saliutu gerbiame ir garsiai tariame: „ačiū, Robertai!“

Žemaitijos skautų organizacijos stovyklos „Miškan“ vakaro laužas. Elvino Skabeikio nuotrauka, 2019 m. Iš Žemaitijos skautų organizacijos archyvo