Skerstuvių fiesta Karkabuėjaus miestelyje

Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, jog gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas iškalbingas: La Matanza („Skerstuvės“).

Sekmadienio rytą, likus keliems kilometrams iki rūkuose skendinčio Karkabuėjaus miestelio, dar kartą susižvalgome: „Bijai?“ – „Sunku pasakyti. Užsimerkti lengviau, nei užsikišti ausis.“

Pakračiau atmintį, ir iškrito ankstyvos vaikystės prisiminimas. Žvarbus ruduo, iš tvarto kelių vyrų tempiama skardžiai žviegianti kiaulė, sandėlio durys užkeltos ant stelažo, paruošti aliuminio dubenys, aštrūs peiliai, svilinimo lempa, kelios moterys, vyras su peiliu rankoje. Po kelių minučių žviegimas nutyla, pasklinda salsvas svylančių plaukų kvapas, čirkšt, čekšt, tykšt… Vakare – kraujinė sriuba, kraujiniai vėdarai, puodai, priversti mėsos gabalų. Tą kartą nebuvo baisu. Gal todėl, kad ir suaugusieji nerodė jokio nerimo ženklų?

Mėsą valgot, tuomet teks kažkam ir kiaulę skersti. Tokia buvo tvarka.

Ne, šiandien Davidas kiaulės neskers. Tai buvo padaryta iš vakaro. Europos Sąjungos įstatymai draudžia pjauti kiaules ir kitus naminius gyvūnus kur papuola, net ir šventės proga. Bet niekas nedraudžia jos viešai išdarinėti, sumalti, iškepti ir susikvietus kaimynus – suvalgyti.

Davidas pasakoja, kad anksčiau Andalūzijos kaimuose beveik kiekvieno namo galiniame kieme stovėdavo pašiūrė, kurioje augindavo paukščius, triušius ir kiaules. Skerstuvių šventė prasidėdavo atšalus orams – kaimynai padėdavo vieni kitiems išdarinėti ir paruošti mėsą, o vėliau visi talkininkai švęsdavo ragaudami šviežieną.

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje La matanza tradicija pradėjo nykti, nes atsirado mėsos kombinatai ir prekybos centrai. Auginti ir skersti gyvulius miestelio ribose buvo uždrausta. Oficialiai – dėl garsų, kvapų, švaros ir estetikos, nors iš tiesų galiniame kieme auginti kiaulę, vištas, triušius ar žąsis nebebuvo rentabilu.

Centrinėje miestelio aikštėje suręsta palapinė. Jos viduje – scena, nuo kurios miesto meras paskelbia šventės pradžią. Vyrai nukelia nuo kablio kiaulės puses, jas išpjausto, įjungia elektrinę mėsmalę ir priverčia medinį lovį faršo. Pirmoje eilėje ne tik mes, bet ir gyvenimo mačiusios kaimo moterytės. Jos juokauja su Davidu ir pataria, kiek į mėsą dėti druskos, pipirų ir kaip geriau viską sumaišyti.

Šalia aikštės vis garsiau šurmuliuoja mugė. Čia galima įsigyti vietos produktų – alyvuogių aliejaus, saldumynų, paragauti vynų, užpiltinių ir likerių. Žmonių nemažai, girdėjom kalbų, kad iš Kordobos atvažiavo net visas autobusas.

Mus savanoriškai imasi globoti solidžių ponų iš Kordobos pora. Jie noriai pasakoja savo gyvenimo istoriją, atsakinėja į klausimus ir pataria: „Eikit kuo greičiau pirkt dubens ir prieš dvi stokit į eilę, nes galit likti nevalgę.“ Pasirodo, specialiai šventei pagaminta 500 spalvotų dubenėlių, į kuriuos bus pilama firminė Carcabuey chainfaina (mėsos ir subproduktų troškinys) arba potaje (mėsos troškinys su pupelėmis). Buvo pasiruošta pagaminti ir 800 montaditų – bandelių su įdėta į vidų kepta chorizo arba morcilla dešra ar mėsos griežinėliais.

Dubenėlis su troškiniu ar chainfaina kainuoja 5 eurus, o patį dubenėlį galima pasilikti atminimui. Dar į krepšį įsimetame butelaitį vietos moterėlių pagaminto svarainių likeriuko (isp. Membrillo, angl. cydonia), svarainių marmelado, nusiperkame po rinkę chorizo ir morcilla dešros, šviežio nefiltruoto alyvuogių aliejaus ir važiuojame namo. Diena buvo ilgoka…

Ispanijos pietuose esanti Andalūzija fotografei Laimai Druknerytei ir Mindaugui Stongvilui yra jų antrieji namai. Puslapyje Virgenextra.lt jie pasakoja istorijas apie regiono lankytinas vietas, gastronomiją, kultūrą, tradicijas ir papročius, šiltus bei draugiškus andalūzus, kurie ir padeda keliautojams pažinti šį kraštą. Laima ir Mindaugas kviečia apie Andalūziją ne tik skaityti, bet ir atvykti čia pasisvečiuoti, nekantraudami parodyti tai, ką šis kraštas turi geriausio.